„Konstitucinis Teismas priėmė itin svarbų sprendimą dėl vienos iš valstybės valdžios institucijų – Vyriausybės formavimo. Konstitucinis Teismas galutinai atsakė į jau daugelį metų keliamus klausimus, o kartais ir reiškiamas abejones dėl prezidento įgaliojimų apimties tvirtinant Vyriausybės sudėtį“, – komentare BNS teigė jis.
A. Kabišaitis atkreipė dėmesį, kad KT patvirtino prezidento teisę neskirti teikiamų kandidatų ministrais ar premjeru, jeigu jie negalėtų tinkamai vykdyti įgaliojimų.
„Konstitucinis Teismas savo oficialiojoje doktrinoje atskleidė prezidento pareigą, vadovaujantis atsakingo valdymo principu, pavesti vadovauti valstybės valdymo sritims skiriant ministrus tik tokiems asmenims, kurie, atsižvelgiant į Konstitucijos reikalavimus, gali tai daryti ir atitinkamai, motyvuojant konstituciniais argumentais, neskirti ministru pirmininku ar ministru, arba netvirtinti tokios Vyriausybės sudėties, kuri negalėtų tinkamai vykdyti įgaliojimų“, – teigė jis.
KT teigimu, tiek Seimas, tiek prezidentas, svarstydami ministro pirmininko kandidatūrą, privalo įvertinti, ar asmuo yra tinkamas eiti pareigas, ar jo elgesys, veikla leidžia pagrįstai spręsti, kad, pritarus jo kandidatūrai ar paskyrus ministru pirmininku, nebus diskredituojamas valstybės institucijos, kuriai vadovauti jis skiriamas, autoritetas, ar jo kompetencija pakankama vykdyti Konstitucijoje nustatytas pareigas, susijusias su Vyriausybės formavimu.
Taip pat pažymėta, kad prezidento sprendimas parlamento daugumos remiamo asmens neskirti premjeru ar šio pateiktų ministrų kandidatūrų turi būti pagrįstas objektyviomis svarbiomis aplinkybėmis ar priežastimis.
Teismas nurodė, jog premjeras prezidentui privalo pateikti visos sudėties Ministrų kabinetą, o prezidentas turi patvirtinti ne dalį, o visą Vyriausybę.
„(...) pagal Konstituciją, prezidentas negali tvirtinti tokios Vyriausybės, kuri sudaryta nepaisant iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, tarp jų ir reikalavimo, kad į jos sudėtį įeitų įstatymu numatytą ministerijų skaičių atitinkantis ministrų, kuriuos skirti nebūtų Konstitucijoje nustatytų kliūčių, skaičius“, – konstatavo KT.
Anot jo, jei premjeras nespėja per 15 dienų pateikti Vyriausybės programos, nes prezidentas nepatvirtino kandidatų dėl konstituciškai pagrįstų priežasčių, tai premjeras, kartu bendradarbiaudamas su prezidentu, turi ieškoti sprendimų ar pašalinti tas kliūtis, kad būtų pateikti nauji kandidatai ir būtų patvirtinta visos sudėties Vyriausybė.
Seimo opozicija KT buvo apskundusi du prezidento Gitano Nausėdos dekretus – 2024 metų gruodžio 4 dienos dekretą, kai paskirtas socialdemokrato Gintauto Palucko ministrų kabinetas, kitu atveju – 2025 metų rugsėjo 9 dienos dekretą, kai sudaryta socialdemokratės Ingos Ruginienės Vyriausybė.
Jais patvirtintos vyriausybės, kurias sudarė 12 ministrų. Ministrų kabinetą Lietuvoje iš viso sudaro 14 ministrų.
2024 metų gruodžio 4 dieną nebuvo paskirti aplinkos ir teisingumo ministrai, o 2025 metų rugsėjo 9 dieną – aplinkos ir energetikos.
Trūkstamus ministrus į G. Palucko kabinetą prezidentas paskyrė 2024 metų gruodžio 11 dieną, į I. Ruginienės – 2025 metų rugsėjo 25 dieną, tai yra tuo metu, kai Seimas rengėsi ar net tvirtino šių premjerų vyriausybių programas.
KT šių dekretų nepripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, tačiau nutraukė bylą, nes G. Nausėdai paskyrus ministrus, minėti dekretai nustojo galioti.
Naujausi komentarai