„Labai aiškiai ir tvirtai turime pasakyti, kad iš divizijos pinigų šioms priemonėms pinigai nebus imami. Tai labai tvirta pozicija ir ji patvirtinta yra pačiame aukščiausiam lygyje. Diviziją vystysime kaip vystėme, nelįsime į tą biudžetą, kuris tam skirtas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.

Pasak jo, kol kas sunku pasakyti, ar dėl to reikės dar labiau didinti gynybai numatytą finansavimą.

„Ar bus daugiau nei 5 procentai nuo BVP dėl oro gynybos sustiprinimo, man šiandien sunku pasakyti. Kaip tik šią savaitę vyks Krašto apsaugos ministerijos ir Finansų ministerijos susitikimas, bus svarstoma, kaip tuos pinigus paskirstyti ir kada galėtų būti mokami tam tikri avansai“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

D. Matulionio teigimu, tikimasi, kad oro gynybos stiprinimui lėšų skirs ir Europos Sąjunga (ES).

„Mes tikimės subsidijų iš ES pusės, nes vien tiktai paskolomis kliautis mes negalime, nes galiausiai mes iš tikrųjų užtikriname viso NATO, visos ES gynybą tvirtindami mūsų pasienį įvairiomis priemonėmis, todėl mes tikrai toliau aiškiai sakysime, kad ES turėtų daugiau finansuoti iš europinių lėšų“, – sakė jis.

Labai aiškiai ir tvirtai turime pasakyti, kad iš divizijos pinigų šioms priemonėms pinigai nebus imami. 

Kaip rašė BNS, pirmadienį Valstybės gynimo taryba sutarė į vieningą Lietuvos oro gynybos sistemą integruoti pasieniečius ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus.

Dėl tokio integruoto modelio per artimiausias savaites ketina sutarti Krašto apsaugos ministerija (KAM) su Vidaus reikalų ministerija.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad ministerija vykdys pirkimus padidintos kontrolės būdu, todėl šiol visais atvejais konsultuosis su Viešųjų pirkimų tarnyba.

D. Matulionis teigė, kad „laikas spaudžia“, tad tikimasi, kad tai nestabdys priemonių įsigijimo proceso.

„Manau, kad KAM sutars su Viešųjų pirkimų tarnyba, kad tas procesas neužsitęstų. Tikiuosi, kad bus geranoriškas bendradarbiavimas tam, kad išvengtume nereikalingų kaltinimų po to. Vis tiek Viešųjų pirkimų tarnybos ekspertizė kartais yra svarbi“, – sakė jis.

Patarėjas pripažino, kad nors oro gynybą stiprina daugelis regiono valstybių, tai neturėtų stabdyti Lietuvos įsigijimų.

„Paklausa yra padidėjusi, bet ir gamintojų atsiranda vis daugiau. Net Lietuvoje yra atitinkamų gamintojų, į kuriuos galime kreiptis, kad jie mums kiek galima greičiau tą užsakymą įvykdytų. (...) Kiek mums KAM kalbėjo, tai tie terminai nėra tokie labai ilgi. (...) Sutelkus visas pastangas, tikrai galima greitai gauti tas sistemas. Labai tikimės, kad ir ES kažkiek prisidės vystydama būtent dronų, antidronų pramonę. Galbūt čia reikėtų papildomų pastangų iš Europos Komisijos pusės, kad paskatintų tą sektorių kiek galima daugiau“, – teigė D. Matulionis.

Oro gynybos klausimas tapo itin aktualus šią vasarą į Lietuvą įskridus dviem rusiškiems dronams „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.

Incidentas rugsėjį fiksuotas ir Lenkijoje, kaimyninės šalies oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų.

Po šio įvykio NATO pranešė, kad sustiprins savo rytinio flango gynybą, siekiant padėti atremti Maskvos keliamą grėsmę bei paskelbė apie operaciją „Eastern Sentry“ („Rytų sargyba“).

Praėjusią savaitę Turkija Lietuvoje dislokavo modernų AWACS žvalgybinį orlaivį, o D. Šakalienė teigė, kad per kelis mėnesius Lietuvą pasieks ir kiti resursai.

Be kita ko, Seimui priėmus teisės aktų pataisas, kariuomenė taip pat gali greičiau ir paprasčiau neutralizuoti dronus, keliančius grėsmę Lietuvos oro erdvei.

D. Matulionis: artimiausiais mėnesiais tikimės platesnių įgaliojimų NATO oro policijai

Prezidento vyriausiasis patarėjas D. Matulionis sako, kad Lietuva tikisi, jog artimiausiais mėnesiais Baltijos šalyse NATO oro policijos misiją vykdantiems naikintuvams bus suteikta daugiau įgaliojimų.

„Yra diskusija dėl to, kad oro policijos misija galėtų būti transformuota į oro policijos ir oro gynybos misiją, tie patys lėktuvai turėtų platesnius įgaliojimus ne tik lydėti, bet ir esant grėsmei imtis kinetinių veiksmų prieš priešiškus lėktuvus“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo D. Matulionis.

„NATO nesidaro sprendimai labai greitai, bet aš tikiuosi, kad tai yra mėnesių klausimas. Aktualumas yra akivaizdus“, – pridūrė jis.

Anot patarėjo, „išties nelogiška“, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, NATO oro policija neturi platesnių įgaliojimų.

„Tai priešininkas irgi gerai žino, (...) tai atitinkamai ir provokuoja. Būtent tokios misijos buvimas apsaugotų mus labiau nuo tų praktiškai reguliarių įsiveržimų, įskridimų į mūsų teritoriją“, – sakė D. Matulionis.

Kaip rašė BNS, oro gynybos klausimas tapo itin aktualus šią vasarą į Lietuvą įskridus dviem rusiškiems dronams „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.

Incidentas rugsėjį fiksuotas ir Lenkijoje, kaimyninės šalies oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų.

Po šio įvykio NATO pranešė, kad sustiprins savo rytinio flango gynybą, siekiant padėti atremti Maskvos keliamą grėsmę bei paskelbė apie operaciją „Eastern Sentry“ („Rytų sargyba“).