„Taip. Taip, žinoma“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė, paklausta, ar bandoma suorganizuoti tokį susitikimą.
„Žinoma, kad prezidentas, pribrendus tam tikram klausimų ratui, susitiks su prezidentu Trumpu“, – kalbėjo patarėja.
Visgi, anot jos, tokiam susitikimui reikia pasiruošti: „Turime turėti, pavyzdžiui, ką nusivežti į Vašingtoną, ką pasiūlyti“.
„Suprantame, kad ši JAV administracija yra labai pragmatiška, labai orientuota į rezultatą, konkretiką“, – teigė A. Skaisgirytė.
Turime turėti, pavyzdžiui, ką nusivežti į Vašingtoną, ką pasiūlyti.
Pasak pareigūnės, akiratyje yra galimas susitarimas su JAV dėl kritinių mineralų, Lietuvos pagalba užtikrinant naftos prekybai svarbaus Hormuzo sąsiaurio Artimuosiuose Rytuose apsaugą.
Naujienų portalas „Delfi“ praėjusią savaitę skelbė, kad premjerė Inga Ruginienė taip pat davė užduotį užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui suorganizuoti jos susitikimą su D. Trumpu, o jei to pasiekti nepavyktų – su JAV viceprezidentu JD Vance'u (Dž. D. Vansu).
Premjerė, žinoma, kad galėtų irgi vykti į Jungtines Valstijas susitikti, pavyzdžiui, su viceprezidentu J.D. Vance'u.
A. Skaisgirytė sakė čia neįžvelgianti institucinės konkurencijos.
„Premjerė, žinoma, kad galėtų irgi vykti į Jungtines Valstijas susitikti, pavyzdžiui, su viceprezidentu J.D. Vance'u“, – tvirtino prezidento patarėja.
Prezidentūra: Lietuva pateikė Taivanui veiksmų planą dėl investicijų, Kinija – ne prioritetas
Lietuva pateikė veiksmų planą Taivanui dėl galimų jo investicijų šalyje, kurių antplūdžio buvo tikimasi dar atidarius Lietuvoje salos atstovybę, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė.
„Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija kartu su Ekonomikos ministerija dirba, yra parengtas tam tikras veiksmų planas, kuris yra pasiūlytas Taivano pusei. Jeigu Taivano pusė sutiks su juo, manytume, kad galėtume priimti daug daugiau iš taivaniečių, negu yra dabar“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Ekonominių ryšių su Taivanu proveržio tikėtasi dar 2021 metais, kai Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių vardo atstovybė, tačiau pastaruoju metu Lietuvos pareigūnai kalba, jog sala investavo šalyje nepakankamai.
Atstovybės atidarymu piktinosi Kinija, dėl ko galiausiai tarp abiejų šalių nebeliko diplomatinio atstovavimo, buvo susitraukusi prekyba.
Dabartinė socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė jau kurį laiką skelbė apie ketinimus atkurti diplomatinį atstovavimą santykiuose su Kinija, bet šalies vadovai pripažįsta, jog tai būtų įmanoma tik pakeitus Taivaniečių atstovybės pavadinimą, su kuo turi sutikti pats Taipėjus.
A. Skaisgirytė antradienį pareiškė, kad šiltėjančių santykių su Kinija klausimas „yra vienas iš gausybės klausimų, turbūt ne prioritetinis“.
A. Skaisgirytė: Lietuvai sudėtinga kalbėtis su Baltarusija be išankstinių sąlygų
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė sako, kad Lietuvai būtų sudėtinga kalbėtis su Baltarusija be išankstinių sąlygų dėl dvišalių santykių istorijos.
„JAV derybininkai sako, kad geriau būtų be jokių išankstinių nuostatų kalbėtis. Na, kažkam gal ir įmanoma, bet mūsų atveju tai yra sudėtinga, nes mes turime savo santykių istoriją. Tai be išankstinių sąlygų kalbėtis mums nelabai išeina“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Taip ji komentavo JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale'o (Džono Koulo) interviu LRT išsakytą raginimą Lietuvai surengti dvišalį politinį susitikimą su Baltarusija, atkurti trąšų tranzitą.
Anot J. Coale'o, susitikimas galėtų vykti viceministrų lygmeniu. Jis taip pat akcentavo, kad su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka reikėtų kalbėtis be „išankstinių sąlygų“.
Prezidentas G. Nausėda sakė, kad politinis dialogas su Minsku būtų įmanomas tik Baltarusijai parodžius kaimynišką geranoriškumą.
Anot A. Skaisgirytės, tokio dialogo galimybes tik sunkina pastarosiomis dienomis išaugę neteisėtų migrantų iš Baltarusijos skaičiai, padažnėję kontrabandinių balionų antskrydžiai.
Antradienio naktį dėl balionų vėl buvo ribojama Vilniaus oro uosto veikla, o per pastarąją parą Lietuvos pasienyje su Baltarusija buvo apgręžti 34 neteisėti migrantai – daugiausiai šiemet.
„Tikrai būtų sunku įsivaizduoti, kad norima dialogo, jeigu toliau vykdomos šitos, nebijau šito žodžio, hibridinės atakos“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Kol vykdomos šitos veiklos, Lietuva yra gana gynybinėje pozicijoje. Tai ir kalbėtis nėra apie ką“, – kalbėjo ji.
Prezidento patarėja pabrėžė, kad techniniu lygmeniu pokalbiai su Baltarusija vyksta – dialogą palaiko Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), muitinė, tam paskirtas ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojas.
A. Skaisgirytė tvirtino, kad net ir norint baltarusiškų trąšų tranzito Lietuvai atnaujinti šiandien būtų neįmanoma dėl vasarį vieneriems metams pratęstų ES sankcijų Minskui.
Paklausta, ar Lietuva jaučia spaudimą iš JAV tai padaryti, ji teigė: „Atsakymas tiesus – nejaučia.“
Pasak patarėjos, priežastys, dėl kurių ES įvedė sankcijas Baltarusijai, niekur nedingo.
Kaip rašė BNS, kovą J. Coale'as lankėsi Lietuvoje, kur susitiko su prezidentu G. Nausėda ir premjere Inga Ruginiene. Prezidentas tuomet sakė JAV atstovą įspėjęs atsargiai vertinti režimo kalbas.
Kitą dieną J. Coale'as išvyko į Baltarusiją, kur susitiko su šios šalies autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka. Po šio vizito Minskas paleido pustrečio šimto politinių kalinių, o Vašingtonas panaikino dalį sankcijų.
Naujausi komentarai