„Didžiąją laiko dalį pandemijos valdymas buvo matant žmogų, siekiant apsaugoti jo sveikatą. Šiandien vis dažniau matome sprendimus, priimtus kitais nei epidemiologiniais pagrindais. Šiuo atveju prezidentas rėmėsi išskirtinai epidemiologine logika, ne tam tikrais principiniais arba kažkokių paskatų ar bizūnų principais, bet epidemiologiniais dalykais“, – LRT radijui teigė I. Segalovičienė.

Šalies vadovo patarėja taip pat paaiškino, kodėl prezidentas, vetuodamas įstatymo pataisą, nepateikė savo siūlymų.

„Po alternatyvų analizės matome, kad joks pasiūlymas šioje vietoje nebūtų sutvarkęs taip, kad nebūtų pakenkta tam testavimo prieinamumui. Todėl remiantis bendra logika tiek vakcinavimas, tiek testavimas kartu su atvejų atsekamumu, tiek gydymas yra fundamentalios priemonės, negalima mažinti nė vienos jų prieinamumo. Visos trys priemonės piko metu turi būti plečiamos ir aktyvinamos, užtikrinama jų kokybė“, – paaiškino ji.

Todėl I. Segalovičienė akcentuoja, kad Seimas turės prisiimti atsakomybę už rizikas, kurias kelia savomis lėšomis apmokamų testų įvedimas.

„Seimo valia yra priimti ar atmesti veto bei prisiimti atsakomybę už tas rizikas, kurias kelia šis sprendimas, o tikrai, mūsų įsitikinimu, įstatymo įgyvendinimo pasekmių tikėtina, kad gali būti ir pačiai pandemijai, ir darbuotojui, ir darbdaviui. Ir su tomis pasekmėmis, žinoma, turės tvarkytis Vyriausybė“, – sakė ji.

Atveju prezidentas rėmėsi išskirtinai epidemiologine logika, ne tam tikrais principiniais arba kažkokių paskatų ar bizūnų principais, bet epidemiologiniais dalykais.

Prezidento patarėja taip pat sukritikavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio argumentą, kad įstatymo pataisa dėl savomis lėšomis mokamų COVID-19 testų yra reikalinga norint užtikrinti racionalų išteklių panaudojimą.

„Šiek tiek nepatikimai skamba, kai racionalų išteklių panaudojimą ir jų naudojimą kaip prioritetą iškeliama po tokių įvairiausių viešų mažų skandalų dėl brangių nuotraukų ar brangios „Kitokių pasikalbėjimų laidos“. Bet čia yra labai svarbus požiūris į žmogų. Taip, yra Konstitucijoje toks principas, tačiau šiuo atveju, kada mes turime ekstremalią situaciją, toks požiūris būtų labiau buhalterinis, nes mes turime remtis kitu prioritetu“, – atkreipė dėmesį. I. Segalovičienė.

„Ir prezidentas sako, kad šiuo atveju konstitucinis prioritetas yra ne efektyvus valstybės išteklių valdymas, o būtent visuomenės sveikata“, – pridūrė ji.

Valstybė turi apsaugoti žmones nuo nepakeliamų išlaidų

I. Segalovičienė taip pat akcentuoja, kad socialiai atsakinga valstybė turi dėti visas pastangas, siekdama apsaugoti žmones nuo nepakeliamų išlaidų. Prezidento patarėja įsitikinusi, kad savomis lėšomis apmokami COVID-19 testai daliai gyventojų ir taptų būtent tokia našta.

„Šiuo atveju mes turėkime omenyje, kad pagal Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimus tai yra 19 mln. eurų, tačiau, kai mes perkeliame naštą ant žmonių, ta finansinė našta žmogui padidės, todėl kad žmonės didžiąja dalimi eis testuotis į privačias laboratorijas, ten kaina yra dvigubai didesnė, tai yra nuo 20 iki 30 eurų, kai valstybė dabar moka 12-13 eurų už antigeno testo taikymą“, – pabrėžė prezidento patarėja.

Vadinasi, 200-300 eurų našta testavimui tikrai yra labai didelė ir žmonėms sukelia didelį neteisingumo jausmą.

Ji atkreipia dėmesį, kad tarp darbuotojų, kurie turės privalomai testuotis savo lėšomis, yra ir prekybos centruose bei maitinimo įstaigose dirbantys asmenys, kurių vidutinis atlyginimas siekia iki 700 eurų.

„Vadinasi, 200-300 eurų našta testavimui tikrai yra labai didelė ir žmonėms sukelia didelį neteisingumo jausmą, nes jie moka ir gyventojų pajamų mokestį, kuris keliauja į biudžetą, moka ir sveikatos draudimo mokestį, ir tikrai žmonės jaučiasi neapsaugoti valstybės. O klausimas, kiek tai paskatins vakcinaciją yra tikrai labai neaiškus ir tam nėra jokių įrodymų“, – sakė I. Segalovičienė.

ELTA primena, kad G. Nausėda Vyriausybės parengtas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas vetavo argumentuodamas, kad reikėtų vengti visuomenę skaldančių sprendimų, mažinančių žmonių pasitikėjimą valstybe.

Vis dėlto Seimas pastarąjį ketvirtadienį apsisprendė iš naujo svarstyti prezidento G. Nausėdos vetuotas įstatymo pataisas. Už tai, kad šalies vadovo grąžintas įstatymo projektas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 68 parlamentarai, 60 balsavo prieš.

Atmesti prezidento veto valdantiesiems nebus lengva, nes tam reikalingas 71 balsas. Tuo tarpu valdančiąją daugumą šiuo metu sudaro 74 parlamentarai.