Anot D. Kuliešiaus, Rusija siekia ilgalaikių tikslų, todėl negalima pasiduoti Maskvos primetamoms žaidimo taisyklėms.

„Rusija siekia ne trumpalaikių, o ilgalaikių tikslų. Dabartinės karinio spaudimo priemonės Ukrainos atžvilgiu galėtų pasiekti nedidelę dalį, o Rusija nori daug daugiau. Grėsmę reikėtų vertinti ne savaičių, o ilgalaikėje perspektyvoje. Gąsdinimo tikrai nereikia, reikia adekvataus vertinimo“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė D. Kuliešius.

Anot prezidento vyriausiojo patarėjo, nors Vakarų valstybės privalo siekti diplomatinio konflikto sprendimo, visgi vertėtų ir toliau laikytis atgrasymo politikos.

„NATO, JAV, Europos Sąjungos šalys supranta, kad jos turi padaryti viską, kad neleistų atsitikti ne tik tyčiniam, bet ir atsitiktiniam kariniam konfliktui, todėl politinis diplomatinis kelias yra reikalingas, bet kartu reikalingas ir toks realus praktinis atgrasymas“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas kartu pridurdamas, kad Vakarai turi nepasiduoti Rusijos žaidimo taisyklėms.

Kur ta pabaiga Rusijos vykdomo žaidimo, labai tiksliai pasakyti yra sunku, bet turime būti be galo budrūs.

„Kur ta pabaiga Rusijos vykdomo žaidimo, labai tiksliai pasakyti yra sunku, bet turime būti be galo budrūs dėl Rusijai duodamų rašytinių įsipareigojimų, formuluočių, pažadų, nes būtent čia gali būti svarbios Rusijos laimėjimo detalės.

Toks kariuomenės mastas, koks šiuo metu sutelktas prie Ukrainos ir Baltarusijos sienų, negali būti sutelktas ilgą laiką. Yra tam tikri laiko ribojimai, išnaudojus laiko ribojimus, turėtų būti sprendimas pajėgas atitraukti ir jas atitraukus vėlgi tai galėtų būti vertinama ne kaip Rusijos pralaimėjimas, bet kaip tam tikras labai gero pratybų scenarijaus realizavimas, Vakarų vienybės pozicijų patikrinimas, tai tokius scenarijus Rusija galėtų kartoti vėl ir vėl, jeigu Vakarai pasiduos Rusijos žaidimo taisyklėms“, – pridūrė D. Kuliešius.

ELTA primena, kad Rusijai prie Ukrainos sienų praėjusių metų pabaigoje sutelkus milžiniškas karines pajėgas, pradėta nerimauti, kad Maskva gali inicijuoti puolimą. Nors Rusija tikina neturinti planų įsiveržti į Ukrainą, šalis mainais į padėties deeskalaciją reikalauja saugumo garantijų.

Nekomentuoja paviešinto JAV ir NATO laiško Rusijai

Prezidentūra nekomentuoja žiniasklaidos paviešintų NATO ir JAV atsakymų į Rusijos pasiūlymus saugumo klausimais. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas D. Kuliešius teigia galintis tik patikinti, kad Kremliui pateikti atsakymai buvo parengti Aljanso partneriams glaudžiai konsultuojantis tarpusavyje ir kad čia jokių prieštaravimų nėra.

„Prezidentūra nekomentuoja informacijos, kurios autentiškumas nebuvo patvirtintas. Tikroji pozicija tiek JAV, tiek NATO buvo neviešinti atsakymų Rusijai turinio. Galėčiau pakomentuoti tiek, kad atsakymai buvo rengiami sąjungininkams glaudžiai konsultuojantis tarpusavyje ir dėl jų turinio prieštaravimų neturime“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė D. Kuliešius.

NATO ir JAV atsakymus į Rusijos pasiūlymus dėl saugumo susitarimų paskelbė Ispanijos dienraštis „El País“.

D. Kuliešius teigė, kad Aljanso partneriams derinant poziciją dėl agresyviai šalia Ukrainos pasienio besielgiančios Rusijos, Lietuva nuosekliai akcentavo savo nacionalinius  interesus.

Prezidentūra nekomentuoja informacijos, kurios autentiškumas nebuvo patvirtintas.

„Per daugelį skirtingų susitikimų, pokalbių Lietuva išsakė svarbiausius savo interesus ir jie yra tokie, kad Rusijos grasinimai, reikalavimai yra nepriimtini, kad negalime pasiduoti šantažui, kariniam spaudimui, kad negali būti diskutuotini NATO valstybių saugumo, gynybos ribojimai. Todėl atskirų valstybių apsisprendimai, būti ar nebūti NATO nariu, negali būti diskutuotini“, – teigė patarėjas.

„Rusijos grasinimai vienija sąjungininkus, ir tai yra gera žinia, kad vis daugiau valstybių prisideda prie praktinės paramos Ukrainai ir saugumui, derina pozicijas dėl beprecedenčių sankcijų įvedimo. NATO stiprina savo atgrasymo ir gynybos priemones ir visa tai atitinka nacionalinio saugumo interesus“, – pridūrė jis.

Remiantis „El País“paskelbtais dokumentais, Vašingtonas ir karinis aljansas aiškiai parodo, kad didelė dalis Rusijos pasiūlymų jiems nepriimtini. Kartu NATO ir JAV yra atviros konkrečioms deryboms ir naujiems susitarimams.

Atsakyme Rusijai teigiama, kad JAV yra pasirengusios atsisakyti nuolatinio karių ir antžeminių raketų sistemų dislokavimo Ukrainoje, jei Maskva taip pat prisiims atitinkamus įsipareigojimus.

NATO ir JAV paragino nutraukti dabartinį Rusijos karių telkimą prie Ukrainos sienų, nes tai yra būtina sėkmingų derybų sąlyga. Pasak NATO, tai yra esminės pažangos pagrindas.

Dokumentų autentiškumą naujienų agentūrai „dpa“ patvirtino NATO šaltiniai.

Atsižvelgiant į tai, kad šalia Ukrainos Rusija dislokuoja daugiau nei 100 tūkst. karių, Vakaruose vis labiau baiminamasi, kad Kremlius planuoja invaziją į kaimyninę šalį.

Tačiau taip pat svarstoma versija, kad baimė kurstoma tik siekiant įtikinti NATO valstybes daryti nuolaidas atsakant į naujų saugumo garantijų reikalavimus.

Maskva nori įtikinti NATO atsisakyti tolesnės plėtros į Rytus, o ypač Ukrainos priėmimo. Ji taip pat reikalauja išvesti NATO karius iš savo valstybių narių Rytų Europoje.