- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentinių partijų atstovams nesutarus dėl 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai ir visuotinio privalomo šaukimo, tokio nacionalinio susitarimo reikšmė mažėja, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Nesutarus dėl kertinių sprendimų, pats susitarimas tampa panašus į ne vieną jau turimą strateginį dokumentą nacionalinio saugumo srityje, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo strategiją. Jo reikšmė iš esmės sumažėja“, – BNS penktadienį sakė Kęstutis Budrys.
Anot jo, nuvilia tai, kad partijoms nepavyko sutarti dėl 3 proc. gynybai skyrimo ir visuotinio šaukimo.
Prezidentas anksčiau siūlė partijų susitarime fiksuoti 3 proc. BVP krašto apsaugai.
„Tuo labiau, kad vos prieš pusantro mėnesio dėl gynybos finansavimo didinimo visų parlamentinių partijų atstovai lyg ir buvo vieningi“, – sakė patarėjas.
Jis pabrėžė, kad prezidentas nuosekliai sieks, jog Lietuva didintų ir finansavimą gynybai, ir šauktinių skaičių.
Siekdami įgyvendinti totalinės gynybos principą, neturėsime kitos išeities kaip pereiti prie visuotinės karo prievolės.
„Rusijos agresija parodė ne vieną sritį, kurioje turėsime didinti investicijas: oro erdvės gynyba, kranto gynybos sistemos, amunicijos atsargų pildymas ir kitos. Siekdami įgyvendinti totalinės gynybos principą, neturėsime kitos išeities kaip pereiti prie visuotinės karo prievolės“, – tvirtino K. Budrys.
Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad dalis G. Nausėdos siūlymų numatyti susitarimo projekte.
„Dalis jų buvo įtraukta į partijų susitarimo projektą ir tai džiugina: priimančios šalies infrastruktūros plėtra iki pajėgumo priimti ne mažiau 20 tūkst. sąjungininkų karių su įranga ir technika; atskira ilgalaikė valstybinė saugumo stiprinimo programa civilinei saugai ir gynybai; investavimas į žvalgybos pajėgumus“, – vardijo patarėjas.
Seimo darbo grupė penktadienį baigė derinti partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo sustiprinimo – išsiskyrus nuomonėms, nutarta konkrečias nuostatas dėl visuotinio šaukimo ir gynybos finansavimo procento pakeisti abstraktesnėmis.
Vietoj privalomo visuotinio šaukimo siūloma dokumente įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.
Pagal projektą, susitarime taip pat būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. BVP dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.
Susitarimo projekte dar numatyta įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.
Šis susitarimas turėtų galioti iki 2030 metų.
Dvi savaites susitarimo projektą vertins parlamentinių partijų struktūros, jį pasirašyti ketinama pirmoje birželio pusėje.
Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis: Ukraina gina ne tik Europos saugumą, bet didelę dalį pasaulio grūdų atsargų
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje Briuselyje, kur aptarė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, tolesnę ES paramą Ukrainai, kovą su melagingų Rusijos naratyvų sklaida ir g...
-
I. Šimonytė Švedijos vyriausybės siekį prisijungti prie NATO vadina istoriniu momentu4
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sveikina Švedijos vyriausybės siekį prisijungti prie NATO ir vadina jį istoriniu momentu. ...
-
S. Skvernelis apie Civilinės sąjungos projektą: tai teigiamas žingsnis9
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad valdančiųjų parengtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra žingsnis kompromiso link. Politikas tikina, kad jo partijos frakcija Seime dėl palaikymo įstaty...
-
G. Nausėda užsienio žiniasklaidai: Rusijos imperijos apetitas neturi jokių ribų
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu „Al Jazeera“ teigė, kad Rusijos imperijos apetitas neturi jokių ribų, todėl, akcentavo jis, reikia padaryti viską, kad Ukraina pasiektų pergalę. ...
-
R. Karbauskis kritikuoja Civilinės sąjungos įstatymo projektą: Seimui nereikia padaryti klaidos5
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis kritikuoja naują parengtą Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Nors įstatymo projekte nelieka Partnerystės sąvokos, vis dėlto, jo teigimu, tikslas išlieka t...
-
P. Saudargas nepalaiko civilinės sąjungos: tai žingsnis link vienalytės santuokos įteisinimo2
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Paulius Saudargas teigia nepalaikysiąs naujai suformuoto Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Mat, jo teigimu, žvelgiant į kitų šalių praktiką, tai yra žing...
-
Netikėtas posūkis: vietoj partnerystės politikai siūlo įteisinti civilinę sąjungą27
Antrą kartą tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai parengė projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas. ...
-
A. Anušauskas: turkų prieštaravimai dėl Švedijos, Suomijos narystės NATO – išsprendžiami2
Ankaros prieštaravimai dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO yra išsprendžiami, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. ...
-
A. Anušauskas: partijų susitarimą dėl gynybos konkretizuos Vyriausybė
Parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos konkretizuos Vyriausybė, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. ...
-
Laukiant Partnerystės įstatymo pateikimo – netikėtumas: valdantieji pristatys kitą projektą8
Naujas posūkis diskusijose dėl Partnerystės įstatymo – valdantieji pirmadienį pristatys Civilinės sąjungos įstatymo projektą. ...