„Apie 42 proc. pirkimuose dalyvavusių Lietuvos subjektų pirmą kartą dalyvavo šituose pirkimuose arba buvo neseniai įsteigti prieš viešuosius pirkimus, juose buvo vienas ar keli darbuotojai. Tokie kriterijai signalizuoja rizikas ir pareigą perkančiosioms organizacijos, kad tos rizikos būtų suvaldytos“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius.

Anot jo, vykdant koronaviruso pirkimus trūko „viešumo ir skaidrumo, naudojant finansus“.

„Tai susiję su neskelbiamomis derybomis. Taip, įstatymai leidžia, esant ekstremaliai situacijai, vykdyti pirkimus tokiu būdu, tačiau tai nėra taisyklė, tai yra išimtis. (...) Lankstumas ir greitumas negali kompensuoti skaidrumo“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Anot jo, daugiau nei 92 proc. koronaviruso pirkimų buvo vykdomi neskelbiamų derybų būdu.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda karantino metu ne kartą akcentavo, kad būtini pirkimai turi būti skaidrūs ir laikantis nustatytų taisyklių, tačiau, pasak D. Kuliešiaus, „viešumo paraginimas ne iki galo buvo išpildytas“.

„Yra tikimybė, kad 15 proc. sudarytų sutarčių buvo nepaviešintos“, – sakė jis.

Yra tikimybė, kad 15 proc. sudarytų sutarčių buvo nepaviešintos.

Kaip teigė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus, siekiant ateityje išvengti tokių galimų rizikų, STT galėtų prisidėti prie informacijos ir tiekėjų patikrinimo.

„Kitas dalykas, kalbant apie pačių pirkimų vykdymą, viena iš probleminių sričių, ką mes matome, tai pandemijos metu (...) decentralizuoti pirkimai buvo papildoma rizika, kuri nepadėjo išvengti tų situacijų, kad už prekes ar paslaugas buvo permokama ar buvo perkama tai, ko nelabai reikėjo“, – sakė jis.

„Tas centralizuotas požiūris, centralizuotas pirkimas ir vienas šeimininkas viso sektoriaus, matyt, būtų vienas iš sprendimų“, – pridūrė STT vadovas.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė atkreipė dėmesį, jog viešųjų pirkimų skaidrumą didintų ne tik jų centralizavimas, bet ir perkančiųjų įstaigų nekonkuravimas.

„Turėjome situacijų, kai perkančiosios organizacijos konkuravo tarpusavyje dėl tiekėjo ir vienos ar kitos priemonės gavimo, to tikrai reikėtų išvengti, kai pačios perkančiosios sukurdamos konkurencinę pirkimo aplinką padidina tą kainą“, – teigė ji.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas akcentavo, kad artėjant antrai koronaviruso bangai, įstaigos turi planuoti pirkimus ir juos vykdyti įprastu būdu.

„Rudenį ruošiamės ir viešai kalbame apie artėjančią antrąją pandemijos bangą, šitoje vietoje Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija, kad neskelbiamos derybos turėtų būti ypač išskirtiniais atvejais ir neturėtų vyrauti, nes pagrindas ir priežastis, kad yra išskirtinė skuba, na, jis bus išnykęs“, – kalbėjo A. Siniauskas.

Jis teigė negalintis pasakyti, kodėl daugiau nei šeštadalis sutarčių dar nėra paviešintos.

„Prievolė sutartį paviešinti po jos sudarymo yra, tačiau būna atvejų, kad jos nepaviešinamos. Atsakyti už organizacijas, kodėl tai nėra padaroma – ar tai užmaršumas, ar aplaidumas, ar kitos priežastys – negalėtume“, – teigė VPT atstovas.

Lietuvoje šį pavasarį įvedus karantiną, Seimas skubos tvarka priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, leidžiančius paprasčiau vykdyti tarptautines neskelbiamas derybas.

VPT tuomet pabrėžė, kad susiduriant su būtinų priemonių stygiumi, gydymo įstaigos, laboratorijos turi galimybę naudotis įstatymo nuostatomis, leidžiančiomis paprasčiau įsigyti būtinų prekių, paslaugų ar darbų.

Šiuo metu teisėsauga vykdo tyrimus dėl reagentų ir greitųjų koronaviruso testų pirkimų, kurių bendra vertė siekia 11 mln. eurų.

Tyrime dėl greitųjų testų įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, ji įteikė prašymą ją atleisti.