Seimas pirmadienį nebalsuos, ar kitų metų kovą paskelbti privalomąjį referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Seimas pirmadienį tvirtindamas darbotvarkę nutarė šio klausimo nesvarstyti - už svarstymą balsavo 38 Seimo nariai, prieš - 24, o susilaikė 44 parlamentarai.

Referendumu piliečiams būtų siūloma pakeisti Konstitucijos nuostatas ne tik dėl žemės pardavimo, bet ir paties referendumo inicijavimo, piliečių lemiamo balso sprendžiant dėl gamtos išteklių.

Pagal nutarimo projektą, piliečiams būtų siūloma į Konstituciją įrašyti, kad referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik referendumu.

Taip pat Konstitucija būtų keičiama, siekiant sumažinti reikalavimus, piliečiams patiems inicijuojant referendumą. Pagal pataisą, referendumas būtų skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių. Šiuo metu referendumui inicijuoti reikia ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.

Taip pat siūloma nustatyti, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus Lietuvoje užsienio subjektai galėtų tik nuomotis, o valstybinės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai būtų sprendžiami tik referendumu. Šiuo metu draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės galioja iki 2014 metų.

Rengti referendumą minėtais klausimais siūlo ir piliečių iniciatyvinė grupė. Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad jie surinko 292 tūkst. 200, t.y. beveik 8 tūkst. mažiau nei reikalaujamas skaičius, įstatymo reikalavimus atitinkančių parašų, bet iki sausio 21 dienos davė laiko pašalinti neesminiais pripažintus parašų rinkimo trūkumus.

Jei būtų pašalinti visi neesminiai trūkumai, parašų skaičius gali pasiekti ir viršyti įstatymo reikalaujamą 300 tūkst. parašų ribą.

Taip pat Seimas nutarė paskutinę sesijos dieną nesvarstyti prieštaringai vertinamo Tautinių mažumų įstatymo projekto, kuris kai kuriose vietos valdžios institucijose leistų vartoti lenkų ir rusų kalbą.

Šis projektas opozicijos lyderio konservatoriaus Andriaus Kubiliaus siūlymu išbrauktas iš pirmadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės. Už tai balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 12, 25 susilaikė.

Valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovo Jaroslavo Narkevičiaus praėjusią kadenciją įregistruotas projektas siūlo grąžinti nepriklausomybės pradžioje galiojusio Tautinių mažumų įstatymo redakciją.

Dar 2010 metais įregistruotas projektas numato, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami ir užrašai tautinės mažumos kalba.

LLRA įregistruotą projektą yra sukritikavusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, Seimas pažeistų Konstituciją, jei priimtų Tautinių mažumų įstatymą, kuris būti paremtas iki 1992 metų galiojusiais teisės aktais.

Tuo tarpu LLRA lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis laikosi pozicijos, kad J.Narkevičiaus pateiktas projektas su sena įstatymo redakcija - tinkamas, bet galiotų laikinai, kol būtų priimtas naujas įstatymas dėl tautinių mažumų.

LLRA deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujama darbo grupė yra parengusi Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris leistų dvikalbius užrašus vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 25 proc. gyventojų, tačiau jis neranda pritarimo Vyriausybėje.

Lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai - Visagino savivaldybėje.