Taip pat Seimas kitu balsavimu leido Vyriausybei skolintis gynybai ir naujai įkurtų partijų finansavimui, opozicija protestuodama paliko posėdžių salę.

Už socialdarbiečių inicijuotas pataisas, kurios joms lemia valstybės finansavimą, ketvirtadienį balsavo 72 Seimo nariai, po vieną buvo prieš ir susilaikė.

Už pataisas balsavo valdantieji „valstiečiai“ su socialdarbiečiais, koaliciją remianti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Taip pat pataisas parėmė du Seimo narių Mišrios grupės atstovai.

Opoziciniai konservatoriai, liberalai, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai balsavime nedalyvavo.

Pagal socialdarbiečių Andriaus Palionio ir Juozo Bernatonio parengtą pataisų variantą, po Seimo rinkimų registruotai naujai politinei partijai, kuri yra parlamentinė, lėšų iš biudžeto skirtų Vyriausybė.

Priimtos pataisos dėl partijų finansavimo numato, kad po rinkimų įkurtos, bet parlamentinę frakciją turinčios partijos dotacijos dydis būtų lygus mažiausiems parlamentinei partijai tuo metu skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.

Pagal tokią formulę Gedimino Kirkilo socialdarbiečiams tektų per 200 tūkst. eurų.

Seimas jau anksčiau bandė priimti valdančiųjų inicijuotą projektą, bet tąkart nebuvo kvorumo – opozicijai blokuojant, balsavime dalyvavo mažiau kaip 71 Seimo narys.

Toliau Seimas priėmė pataisas, iš kur paimti lėšų socialdarbiečiams, – leista Vyriausybei skolintis gynybos įsipareigojimams vykdyti bei naujai įsteigtoms partijoms finansuoti. Tokia pataisa buvo priimta 70 Seimo narių balsavus už ir dviem prieš.

Vyriausybė siūlė leisti skolintis gynybai, kad būtų užtikrintas 2 proc. BVP rodiklis, tačiau Seime „valstietės“ Agnės Širinskienės siūlymu buvo pridėtas dar vienas punktas – leisti skolintis ir naujai įkurtoms partijoms.

Šią pataisą opozicija aštriai kritikavo argumentuodama, kad nekorektiška šalies gynybą susieti su lėšų skyrimu partijai, taip pat vadino ją korupcine. Po balsavimo opozicijos atstovai protestuodami paliko posėdžių salę.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas sprendimą pavadino „biudžeto falsifikacija“, nes įstatymo pataisa priimta be Vyriausybės išvados.

„Gal jūs norite, kad būtų Konstitucinio Teismo nutarimas dėl procedūros pažeidimo įstatymo pripažinimas prieštaraujančių Konstitucijai? Gėda“, – sakė J. Sabatauskas

„Neeilinė diena, po to, kai Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė aiškiai susako, kad būsimas balsavimas yra pažeidimas, posėdžiui pirmininkaujantis veda toliau posėdį. Kviečiu opozicijos atstovus, palikim salę, eikim pasitarti, ir vienas iš veiksmų, kuriuos siūlyčiau daryti, būtų išbandymas vicepirmininkui, skelbti nepasitikėjimą juo“, – teigė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

Etikos ir procedūrų komisija buvo priėmusi sprendimą, kad anksčiau buvo padaryta pažeidimų svarstant minėtas pataisas ir rekomendavo grįžti į priėmimo stadiją.

Posėdžiui pirmininkavęs „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis paklausė premjero Sauliaus Skvernelio nuomonės, ar Vyriausybė pritaria A. Širinskienės pasiūlymui leistis skolintis partijoms, kuris atsakė teigiamai. Tačiau raštu Vyriausybės išvada priėmimo stadiją kartojant iš naujo nebuvo pateikta.

„Buvo akivaizdus statuto pažeidimas, nes svarstant biudžeto pataisas kiekvieno Seimo nario pasiūlymui turi būti atskiras Vyriausybės nutarimas. Nors EPK pirmininkė aiškiai susakė, kokia yra problema, mėgino R. Žemaitaitis iškviesti Vyriausybės vadovą pasakyti savo nuomonę, apsimesti, kad tai yra Vyriausybės nutarimas, nors tai nėra nutarimas, ir tas balsavimas buvo forsuotas“, – BNS sakė G. Landsbergis.

„Tai buvo principinis galios parodymas, kaip veikia „valstiečių“ buldozeris“, – kalbėjo konservatorių vadovas, patvirtinęs, kad rinks parašus dėl nepasitikėjimo Seimo vicepirmininku neseniai paskirtu R. Žemaitaičiu.

Seimo priimtos pataisos dėl partijų finansavimo pertvarkos ne tik numato pinigų socialdarbiečiams, bet iš esmės pakeičia jų skyrimo tvarką.

Trys penktadaliai dotacijos būtų paskirstomos pagal partijų kandidatų laimėtus mandatus Seimo rinkimuose, penktadalis – pagal savivaldos rinkimuose gautus rinkėjų balsus, o likęs penktadalis – pagal Europos Parlamente gautus rinkėjų balsus.

Dotacijas gaus partijos, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 proc. visų rinkėjų balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus.

Naujoji dotacijų dydžio apskaičiavimo tvarka galios po kitų Seimo rinkimų, t. y. nuo 2020 metų kadencijos. Straipsnis dėl dotacijos socialdarbiečiams įsigalios prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius įstatymą.

Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.

Per metus partijoms paskirstoma apie 5,5 mln. eurų.