Esą tokiu būdu bus naikinami centrai regionuose, kur yra didelis priklausomų asmenų skaičius, o gydymas jiems bus dar sunkiau prieinamas.

Siūlo integruoti į ligonines

Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie priklausomybės ligų centrų pertvarką. Numatoma Vilniuje įkurti Priklausomybių gydymo ir reabilitacijos centrą, iš kurio bus koordinuojama kituose miestuose esančių centrų veikla.

Mokyklas, paštus naikinti, regioninius kelius, klasterizuoti, optimizuoti ligonines. Atėjo eilė ir priklausomybės ligų centrų centralizavimui.

„Dabar apėmė manija daug kalbėti apie regionų politiką ir absoliučiai viską centralizuoti. Mokyklas, paštus naikinti, regioninius kelius, klasterizuoti, optimizuoti ligonines. Atėjo eilė ir priklausomybės ligų centrų centralizavimui. Bet jeigu regione nieko neliks, kur bus jo patrauklumas, kad žmogus norėtų ten važiuoti ir gyventi. Juolab kad yra dalykų, kurie buvo centralizuoti ir, pasirodo, veikia blogai“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.

Anot parlamentaro, verkiant reikia tobulinti ir priklausomybės ligų gydymo metodikas, nes kai kurie gydymo būdai yra pasenę, o šeimos gydytojai į sistemą įtraukti nepakankamai. „Pritariu, kad priklausomybių gydymą reikia integruoti į psichiatrijos skyrius, bendrąsias regionines ligonines, bet jokiu būdu nepritariu, kad būtų centralizuotas vienas priklausomybės ligų centras, kuris koordinuotų darbą Lietuvoje“, – sako A. Matulas.

Regionai ir taip merdi

Savo ruožtu Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas nekoncentruoti priklausomybės ligų centrų išskirtinai Vilniuje.

„Visos vyriausybės iki šiol vykdė valstybės institucijų centralizavimo ir koncentravimo politiką: buvo naikinami padaliniai regionuose, o pajėgumai telkiami išimtinai sostinėje. Dabar turime rezultatą, kad net 40 procentų vilniečių dirba valstybinėse institucijose, o regionai merdi. Visai kitokios politikos laikosi Vakarų ir Šiaurės Europos šalys: Vokietija, Švedija, Estija, kurios siekia, kad visa valstybė plėtotų tolygiai, todėl valstybines institucijas paskirsto po šalies teritoriją“, – sako parlamentaras.

Anot jo, Vilniuje valstybės sektoriuje mokamas 25 proc. didesnis darbo užmokestis nei tame pačiame sektoriuje kituose miestuose. Klaipėdoje, Telšiuose ar Marijampolėje valstybei dirbančių asmenų skaičius nesiekia 20 proc.

„Aš kreipiausi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Jeigu norima sujungti priklausomybės ligų centrus, yra pavojus, kad nebūtų sunaikinami esantys regionuose ir neatsirastų vienas didesnis centras Vilniuje. Kodėl nepasielgus priešingai ir neįsteigus tokio priklausomybės centro, kuris koordinuotų visą politiką ir veiklą iš kurio nors kito regioninio miesto? Panevėžys, Alytus, Ukmergė, Utena, Kelmė, Ignalina – bet kur galėtų atsirasti tokia agentūra.

Tiesa, sveikatos apsaugos ministro atsakymas K. Masiulį nuvylė: „Tai yra visiškai mandagus biurokratinis laiškas, kuriame nesupratau, ką jis man atsakė. Vienu žodžiu, mano idėją nuleido į kanalizacijos vamzdį“, – apgailestavo K. Masiulis.

Ne iš vietos be didesnio finansavimo

Reikia pripažinti, kad priklausomybės ligų centruose, išskyrus galbūt Vilniaus ir iš dalies Kauno, situacija yra labai apverktina.

„Reikia pripažinti, kad priklausomybės ligų centruose, išskyrus galbūt Vilniaus ir iš dalies Kauno, situacija yra labai apverktina. Taip atsitiko dėl to, kad jiems ilgą laiką ir dabar yra skiriamas biudžetinis finansavimas. Kada įkainis viešosioms įstaigoms – psichiatrijai irgi – didėjo ir buvo skiriami pinigai atlyginimams kelti, jie nepateko į šitą traukinį.

Dabar priklausomybės ligų centruose tiek gydytojų, tiek slaugytojų darbo užmokesčiai tapo visiškai nekonkurencingi. Prie ko bejungtume, jeigu išliks tokia pati finansavimo sistema, problemų neišspręsime, – tiesiai šviesiai sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius. – Geriausias sprendimas, jeigu jiems būtų užtikrinamas toks pats finansavimas kaip visai sveikatos priežiūrai – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tai yra esminis dalykas, o ne sujungimas ar „atjungimas“. Žinot, dabar naujos valdžios veiksmai net turi pavadinimą – „jungomanija“.

Tai ministerijas sujungsime ir sukelsime į vieną pastatą, tai urėdijas. Kada žmonės nežino, ką daryti iš esmės, tada nueinama į formos keitimą, kuris turinio vis tiek nepakeičia. Pasakos, kad daug pagalbinių darbuotojų yra centruose. Juk visos ligoninės turi pagalbines maisto išdavėjas ir kitus darbuotojus. Tam, kad įdiegtume naujus gydymo metodus, turi būti adekvatus finansavimas. Aš nesu labai prieš jungimą ir tai turi prasmės, bet manau, kad problemos yra žymiai gilesnės“, – sako M. Marcinkevičius.

Komentaras

Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė:

– Man teko lankytis priklausomybės ligų centruose ir stebėti jų darbą. Iš tikrųjų šie centrai reikalingi tiems žmonėms, kurie kabinasi į gyvenimą ir bando surasti savyje stiprybės nugalėti priklausomybę.

Bet koks jungimas ir optimizavimas turi būti gerai apgalvotas. Todėl, mano nuomone, reikia ieškoti racionalių sprendimų. Tikiuosi, kad Sveikatos apsaugos ministerija pateiks savo pasiūlymuose, kaipgi geriau veiks šie centrai ir kokią naudą teiks, jeigu bus atliktas tam tikras jų jungimas. Turime įsitikinti, kad mums pavyks labiau padėti žmonėms ir daugiau paslaugų jiems suteikti. Jeigu sumažinsime dviem ar penkiom buhalterėm, tai dar nebus problemos sprendimas.