– Tai ar jau žinote, kur kviesite Prezidentą ir kada?

– Na, kol kas detalės dar nėra suderintos, laukiame iš Prezidento rinkimų štabo patvirtinimo, kad tikrai šis susitikimas įvyks. Mano socialinių tinklų komentaruose įvairių viešojo maitinimo įstaigų savininkai jau rekomenduoja savo vietas, siūlosi tapti ta vieta, kurį šį, pavadinčiau, legendinį susitikimą galėtų priimti. Manau, norinčių tikrai netrūks, o su Prezidento komanda pasirinksime visiems priimtiną vietą.

– Ar inicijuosite vietą jūs, ar Prezidentas?

– Na, aš galėsiu pateikti siūlymų, jeigu jie prezidentūrai netiks ar nebus priimtini, jie galbūt turės savo variantų, tad čia dar tolesnių pokalbių rezultatas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip manote, kur Prezidentą visgi būtų pačiam smagu nusivesti?

– Na, aš manau, gal būtų faina, jei tas susitikimas galėtų įvykti tarp žmonių, kad galėtų ir daugiau žmonių pamatyti šį pokalbį. Manau, viešumas visąlaik yra pridėtinė politikų veiklos ypatybė.

Žinote, tikrai manau, kad nenaudosime parlamentinių lėšų šiam susitikimui, mokėsime asmeninėmis lėšomis.

– Tomai, paminėjote, kad esate pasiryžęs apmokėti šį susitikimą. Kaip galvojate, teks vaišinti vienu puodeliui kavos ar ir su pyragaičiu? Kokį biudžetą esate nusimatęs?

– Žinote, tikrai manau, kad nenaudosime parlamentinių lėšų šiam susitikimui, mokėsime asmeninėmis lėšomis. Aišku, viskas priklauso nuo to, ar Prezidentas susitikimo metu norės valgyti picą, nes, na, esame kartu turėję picos istoriją. Tačiau jei vien kavą gersime, manau, iki 5 eurų apsiribosime, o jei valgysime picą, gal prireiks ir 20 eurų.

– 5 eurai, manau, tik vienam puodeliui kavos. Manote, pokalbis bus trumpas? Neturėsite apie ką kalbėti? (Juokiasi)

– Jūs manęs prašote prognozuoti ateitį. Jeigu pokalbis megsis gerai, gal išgersime ir po antrą puodelį, kas čia gali žinoti.

– Kaip vertinate kalbas, kad galbūt net suklastojote parašą?

– Na, parašo aš tikrai nesuklastojau, tikrai tykojau to laimingojo numerio, sėdėjau prie savo kompiuterio ekrano, nuolatos naujinau naršyklės langą ir pavyko tą laimingąjį numerį užfiksuoti. Labai stebina tokie Prezidento rinkimų štabo samprotavimai apie galimą to parašo tikrinimą. Tada įdomu būtų išgirsti, ar jie taip pat tikrino ir kitus laimingus skaičius. Tokie samprotavimai skamba kaip galbūt bandymas išsisukti nuo šio pokalbio ir susitikimo, bet žinote, aš tai vertinu labai paprastai: aš dalyvavau konkurse, loterijoje, kurią paskelbė Prezidentas, įvykdžiau visas sąlygas, turiu ekrano kopijas su laimingu numeriu ir labai dabar tikiuosi kvietimo kavos.

– Man kyla klausimas: kiek laiko praleidote prie kompiuterio?

– Nebuvo tai labai ilgas procesas. Tiesiog pastebi, kada jau maždaug artėja parašų skaičius prie laimingojo numerio, tada atsisėdi ir per penkiolika minučių išaiškėja, kas yra tas laimingasis. Tikrai daug laiko nesugaišo.

– Bet džiaugsmo būta, taip?

– Džiaugiausi, taip, nes ne iš pirmo karto pavyko, bandžiau kelis kartus artėjant skirtingiems laimingiems numeriams.

– Vytenis Povilas Andriukaitis rašė, kad taip elgtis nedera. Ar apmąstėte buvusio eurokomisaro žodžius?

– Žinote, visuomenėje ir tarp politikų yra įvairių nuomonių. Mano politinė darbotvarkė aiški, aš partnerystės įstatymą su Prezidentu siekiau aptarti nuo pirmųjų savo kadencijos dienų, dėjau visas pastangas, rašiau laiškus, kvietimus, net picą siunčiau į prezidentūrą, – viskas buvo kaip į sieną. Tai aš ir dabar išnaudojau, ir ateityje išnaudosiu visas įmanomas priemones, kad vykdyčiau savo pažadus rinkėjams ir savo įsipareigojimus.

– Ar pokalbis bus panašesnis į latę, tokį švelnų gėrimą, ar į žaibišką espreso?

– Aš manau, kad tai bus konstruktyvus pokalbis. Šiam pokalbiui jau seniai atėjo laikas.

Žurnalistė apie šį legendinį susitikimą pakalbino ir vilniečius.

„Ar suokalbis bus sėkmingas? Ar susikalbės šios dvi pusės?“, – klausė praeivio žurnalistė. „Manau, kad susikalbės.“ „Jei pats galėtumėte susitikti su Prezidentu prie puodelio kavos, apie ką kalbėtumėte?“ „Oi, rasčiau apie ką pakalbėti, nes turime mes problemų“, – tikino vyriškis. „Keliais žodžiais – ką norėtumėte jam pasakyti?“ „Pasakyti, kad reikėtų jam truputėlį diplomatiškiau kartais...“ – šypsojosi praeivis.

Ar pokalbis nusiseks, klausė ir kitos sutiktos vilnietės. „Jeigu susitiks ir vienas kito klausys, manau, kad susikalbės.“ „Geras patarimas, svarbu, kad vienas kito klausytų. Manote, politikai klauso vieni kitų?“ „Ne, tikrai ne.“ „Ką pati norėtumėte pasakyti Prezidentui prie kavos?“ „Net negalvojau apie tai. Kitiems prezidentams turėčiau ką pasakyti, mūsiškiui kol kas nežinau, nieko. Šiaip smagus žmogus, gražus, myli šunis, gyvūnus, reiškia, jau gerai“, – juokėsi pakalbinta moteris.

Gyventojai pateikė įvairių atsakymų, paklausti, ką patys pasakytų Prezidentui. „Kad nepalaikytų šito įstatymo (partnerystės įstatymo, – red. past.). Todėl, kad Prezidentas atstovauja visai tautai, skirtingų nuomonių yra“, – tvirtino vienas kalbintųjų. „Sunku pasakyti, ką pasakyčiau. Šiaip palinkėčiau, jei pasiliks antrai kadencijai, kad būtų geriau negu buvo“, – linkėjo kitas. „O apie civilinę sąjungą ką sakytumėte?“ – klausė žurnalistė. „Sakyčiau, ankstoka dar gal.“