R. Karoblis: Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas kelia nerimą

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad jei Rusija Baltarusijoje dislokuotų karines pajėgas ir šioje Lietuvai kaimyninėje valstybėje steigtų naujas karines bazes, saugumo situacija regione stipriai susikomplikuotų.

„Esant Rusijos karinėms pajėgoms Baltarusijoje saugumo situacija tikrai susikomplikuotų“, - penktadienį žurnalistams sakė R. Karoblis.

Pasak jo, Maskva deda nemažai pastangų, kad tokios bazės ilgainiui atsirastų.

„Rusijos ir Baltarusijos integracija karinėje srityje nekelia jokių abejonių. Būtent kariuomenių vadovybių srityje integracija yra aiški. Žinoma, kol kas karinių bazių, išskyrus bazes, kurios buvo nuo senų laikų, nėra. Bet vėlgi yra stipriai dirbama dėl galimybių, kad jos atsirastų“, - sakė R. Karoblis ir tvirtino, kad bendra situacija, žvelgiant į Rusijos ir Baltarusijos karinį bendradarbiavimą kelia nerimą.

Pasak ministro, jei žiūrėtume iš Baltarusijos pusės, Rusijos karinės pajėgos priartėtų ir todėl reikėtų imtis papildomų procedūrų. Lenkijai taip pat reikėtų papildomų pajėgumų, tai būtų ir kaštai, ir iššūkiai tiek Lenkijai, tiek mums.

NATO turi grįžti prie savo klasikos

Jei ne narystė NATO, Lietuva būtų visiškai kitoje saugumo situacijoje, artėjant 15 metų narystės NATO sukakčiai, R. Karoblis.

„NATO yra absoliuti ir būtina saugumo garantija Lietuvai“, - Krašto apsaugos ministerijoje penktadienį žurnalistams tvirtino ministras.

„Matėme karą Gruzijoje, Krymo agresiją ir agresiją Ukrainoje, jeigu ne narystė NATO, mes būtume visiškai kitoje saugumo situacijoje. NATO yra vienas esminių instrumentų, užtikrinant mūsų valstybės egzistavimą“, - pabrėžė jis.

Rusijos faktorius, tvirtino ministras, pastaraisiais metais stipriai pakeitė saugumo situaciją pasaulyje. Todėl, sakė R. Karoblis, po ilgų NATO aljanse vykusių reformų, siekiant dorotis su terorizmo grėsme, dabar reikia grįžti prie gynybos klasikos.

Mums svarbu, kad karinės pajėgos galėtų judėti tarp šalių ir kad jos galėtų atvykti į rizikos zonas tiek per Suvalkų koridorių, tiek per Klaipėdos uostą.

„Dabar NATO turi grįžti prie savo klasikos - prie kolektyvinės gynybos Europoje, atsiradus konvencinei grėsmei. Būtina apginti labiausiai karine prasme pažeidžiamus sąjungininkus, tarp kurių esame ir mes. Apskritai reikia stiprinti pasiruošimą vykdant atgrasymo ir gynybos priemones. Visi supranta, kad mūsų kaimynas Rytuose tikrai nėra prognozuojamas ir tarptautinių susitarimų nevykdo“, - pabrėžė jis.

R. Karoblio teigimu, praėjus 15 narystės NATO metų, Suvalkų koridorius yra vienas svarbiausių klausimų ginant Baltijos šalis. Todėl, sakė jis, būtina užtikrinti greitą sąjungininkų karinių pajėgų mobilumą.

„Mums svarbu, kad karinės pajėgos galėtų judėti tarp šalių ir kad jos galėtų atvykti į rizikos zonas tiek per Suvalkų koridorių, tiek per Klaipėdos uostą. Tai yra svarbūs (saugumo. - ELTA) elementai“, - teigė jis.

Ministras pozityviai žvelgė į NATO plėtros perspektyvas ir tai, kad tolimesnėje perspektyvoje prie Aljanso galėtų prisijungti Ukraina ir Sakartvelas. Tačiau, pažymėjo R. Karoblis, tam, kad tai įvyktų, būtinas spartesnė vakarietiškų tradicijų įtvirtinimo pažanga šių, narystės siekiančių valstybių, viduje.

„NATO sprendimai yra priimami vienbalsiai, atsižvelgiant į saugumo situaciją. Kita vertus, ne paskutinis dalykas yra ir valstybių išsivystymo lygis. Klausimai keliami dėl demokratinių vertybių, klausimai keliami dėl korupcijos lygio. Šalys turi susitvarkyti. Kalbant apie Ukrainą, pažanga didžiulė padaryta per penkerius metus, tačiau matome, kad tai nėra pakankama“, - sakė krašto apsaugos ministras ir pabrėžė, kad durys Sakartvelo ir Ukrainos narystei NATO turi būti atviros.

Galiausiai jis paradoksu pavadino tarp didžiųjų ES valstybių brandinamus bendros Europos Sąjungos kariuomenės planus.

„Mes turime paradoksalią situaciją, kai iškeliami ambicingi iššūkiai, nežinant, kaip juos įgyvendinti“, - sakė jis.

R. Karoblio manymu, ES karinės pajėgos neturi dubliuoti NATO. Pasak jo, būtent tokios pozicijos laikosi ir visi ES valstybių narių užsienio reikalų ir gynybos ministrai.

„Ministrų lygiu - tiek užsienio reikalų, tiek gynybos - labai aišku, kad NATO yra vienintelis Aljansas Europos gynyboje, niekas to nekvestionuoja. Europos pajėgos turi būti papildomas faktorius“, - apibendrino R. Karoblis.

2019 m. kovo 29 d. Lietuvos narystei NATO sukaks 15 metų. 2019 m. balandžio 4 d. sukanka 70 metų NATO aljansui. 1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, dar vadinama Vašingtono sutartimi.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Naivuolis. NATO lenda prie Rusijos ir Baltarusijos sienų ir tos valstybės nieko nedaro ? Negi manot , kad jus sutiks su duona ir druska ? Ne tos valstybės mieli buvę KPSS patriotai....

Bulldog

 Bulldog portretas
Manau pas kaimą šuvą snukis gražesnis.

Man

Man  portretas
Tai nerima kelia sitas liurbis pragertu snukiu.nedekit jo foto,tai realiai kompromituoja lietuvos padeti ginybine.
VISI KOMENTARAI 19
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių