Antradienį per slaptą balsavimą už šią kandidatūrą balsavo 25 frakcijos nariai.

Jos varžovai Audronius Ažubalis surinko 15 balsų, Emanuelis Zingeris – keturis. Iš viso balsavo 44 Seimo konservatoriai.

„Tikimės komandinio, konstruktyvaus darbo, tai turbūt pagrindinis dalykas, kalbant apie tą stabilumą, kurio reikia užsienio politikos klausimuose“, – po balsavimo žurnalistams sakė TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Naujas komiteto pirmininkas bus skiriamas po to, kai jo vadovas Žygimantas Pavilionis, paragintas frakcijos, pasitraukė iš pareigų.

Tokio raginimo parlamentaras sulaukė po viešos kritikos Vyriausybei dėl nesugebėto sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai Baltarusijos įmonei.

L. Andrikienė Seime dirba ketvirtą kadenciją. Pustrečios kadencijos ji buvo europarlamentarė, 1996–1998 metais ėjo Europos reikalų ministrės pareigas.

Jos kandidatūrai dar turės pritarti URK, o galutinį sprendimą priims Seimas.

Pasigenda bendro sutarimo užsienio politikoje

Konservatorių siūloma kandidatė į Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkus Laima Andrikienė teigia pasigendanti bendro sutarimo užsienio politikoje.

Ji tvirtino, kad jeigu bus paskirta, pirmiausia jo sieksianti ir komiteto darbe.

„Konstruktyvus, pozityvus darbas. Ne Seimo Užsienio reikalų komitetas daro užsienio politiką Lietuvoje. Mes turime Konstituciją, turime įstatymus, kur kiekvieno vieta ir funkcijos, ir atsakomybės labai aiškiai aprašytos“, – antradienį Seime žurnalistams sakė L. Andrikienė, paklausta, kokius uždavinius sau kels.

„Ko iki šiol pasigedau – kad Lietuva siųstų vieną žinią, ne kelias žinias užsienio politikos tema, kad toji žinia būtų aptarta, suderinta. To ir linkiu ir Užsienio reikalų komitetui, ir sau pačiai, jei būsiu patvirtinta šio komiteto pirmininke“, – tvirtino ji.

Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija siūlo Seimo URK pirmininke skirti signatarę L. Andrikienę vietoj iš pareigų besitraukiančio Žygimanto Pavilionio.

„Žinot, labai lengva visada nuteisti ką nors. Bet turėdama tą patyrimą, kurį turiu, galvoju, kad gal ne visada žinojau visus niuansus ir visas detales. Pirmininkas dirbo taip, kaip jam atrodė gerai ir teisinga, trūkumų ir klaidų ne vienas dirbantis išvengti negalime. Tai yra ir gyvenimiškos pamokos, kur bedirbtume“, – kolegos elgesį antradienį komentavo L. Andrikienė.

Ji teigė kolegoms pakartotinai siūlysianti daugiau tartis prieš balsavimą URK.

„Siūliau, kad keturi URK esantys Tėvynės sąjungos frakcijos nariai, kaip buvau įpratusi Europos Parlamente, prieš eidami į formalų komiteto posėdį susirinktų, apsitartų, kokios pozicijos laikysis (...). Aš tokį dalyką siūliau, bet palaikymo nesulaukiau, galbūt atrodo, kad tų dalykų nereikia, bet mano patyrimas sako, kad labai reikia, tada galima išvengti nereikalingų trukdžių ar problemų, kurios paskui atsiranda“, – tvirtino L. Andrikienė.

„Konsensuso paieška – labiausiai reikalinga užsienio politikoje, kai ne balsavimo mašina įjungiama galiausiai, o bendras sutarimas. Sieksiu konsensuso kiek galėdama“, – pabrėžė ji.