Profesorius apie judėjimo ribojimus: gal leiskime žmonėms pasirinkti – ar jie nori rizikuoti, ar ne?

  • Teksto dydis:

Vyriausybė penktadienį grąžino judėjimo ribojimus tarp savivaldybių. Ekonomistas, analitikas Rimantas Rudzkis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tvirtina, kad judėjimo ribojimai tarp savivaldybių turi minimalų veiksmingumą siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą.

R. Rudzkis pabrėžė, kad jis nemato prasmės judėjimo ribojime tarp savivaldybių, nes Lietuvoje didžiausi viruso židiniai – didieji miestai.

„Aš nematau jokios prasmės judėjimo ribojime tarp savivaldybių. Bandysiu tai pagrįsti tam tikrai argumentais. Būtų šis apribojimas prasmingas, jeigu būtų pora, trys savivaldybės, kuriose būtų labai stiprūs židiniai. Tuos židinius gal ir būtų prasminga izoliuoti. Lietuvoje nėra didelių skirtumų, bent jau tarp tų didžiųjų miestų, kur gyvena pagrindinė dalis gyventojų. Ir kokią tai duoda naudą stabdant virusą, aš nežinau“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo profesorius.

Ir mes esame demokratinė valstybė, gal leiskime žmonėms patiems pasirinkti – ar jie nori šiek tiek rizikuoti ar nenori.

„Didžiausi židiniai yra didžiuosiuose miestuose. Tai, kad mes atkertame judėjimą tarp didžiųjų miestų ir mažųjų savivaldybių, ką mes padarome? Mes kontaktų skaičiaus vidutinio šalyje beveik nepakeičiame. Nuo ko priklauso viruso plitimo greitis? Nuo vidutinio kontaktų skaičiaus per parą ar savaitę. Tai judėjimo tarp savivaldybių ribojimas šito skaičiaus beveik nepakeičia“, – teigė R. Rudzkis.

Mobilumo sumažinimas, anot profesoriaus, neturi įtakos virusui, virusui įtaką turi – kontaktai su kitais žmonėmis. „Imkime mano konkretų pavyzdį. Jeigu man nėra galimybių nuvažiuoti pas brolį į Šakius, kuris, beje, yra persirgęs virusu, o mano žmona irgi persirgusi, manau, kad ir aš turbūt, tai aš tą patį laiką kontaktuosiu su kitais žmonėmis. Dar netgi priešingai – važiavimas tolimu atstumu man gerokai sumažina kontaktų skaičių. Važiavimas tolimu atstumu man gerokai sumažina kontaktų skaičių. O aš laisvalaikiu, būdamas Vilniuje, kaip tik kontaktuosiu su žymiai daugiau žmonių. Sveikas protas rodo, kad tai nepadeda“, – teigė jis.

„Šitas ribojimas būtų prasmingas, jei būtų nustatyta pora mažai gyventojų turinčių savivaldybių. Jei jas reikėtų izoliuoti, tą būtų galima pateisinti. Tose savivaldybėse būtų galima pagreitinti skiepijimo procesą. Šiuo metu yra atvirkščiai – pagrindinis užsikrėtusių skaičius yra didžiuosiuose miestuose. Ir ką mes pakeičiame, jeigu mes ribojame važiavimą iš didžiųjų miestų į mažuosius? Kam reikia, kas labai nori, vis tiek nuvažiuoja. Važiuoja darbo dieną, formina, kad važiuoja darbo reikalais. Galų gale, yra maži keliukai. Visi šie ribojimai tik apsunkina sąžiningų žmonių gyvenimą“, – įsitikinęs R. Rudzkis.

Analitiko teigimu, vyresni žmonės negali susitikti su savo artimaisiais, kurie yra jaunesni, švęsti didžiųjų švenčių, kyla psichologinė įtampa. „Visi šie ribojimai tik apsunkina sąžiningų žmonių gyvenimą, nutraukia ryšius tarp žmonių, ypač tarp vyresnių ir jaunesnių žmonių. Tai sukelia psichologinę įtampą, Galų gale, Lietuvoje yra tradicijos – Kalėdos, Velykos“, – teigė ekonomistas.

Ekonomistas pagrįsdamas savo mintį pridūrė: „Aš duodu Vokietiją, kaip pavyzdį, Kalėdų ir Velykų laiku ji kaip tik apribojimus pristabdydavo“.

R. Rudzkis išsakė kritiką ir dabartinei Vyriausybei, spėliodamas ar dabartinė valdžia rūpinasi visuomenės nuomone. „Jūs galvojate, kad lietuviai nėra įsiutę? Mane šita Vyriausybė tiesiog stebina, panašu, kad ji visiškai nesidomi nei visuomenine nuomone, nei savo reitingais, nei būsimais rinkimais. Kuo ji rūpinasi, man yra paslaptis“, – sakė profesorius.

„Nuo to, kad nutrauktume šiuos ribojimus, poveikis būtų tikrai nedidelis. Susitikimas šeimoje, kurie ir taip pakankamai daug bendrauja, žino vienas kito situaciją – kas pasiskiepijęs, kas testavęsis, kas persirgęs ir panašiai. Nereikia galvoti, kad vidutinis lietuvis yra daug kvailesnis už vidutinį vyriausybės narį. Niekas nenori nei pats užsikrėsti, nei apkrėsti savo šeimos. Bet jei vadovaujamasi tik viena logika – žūtbūt pagerinti rodiklius, tai klausykite, mažiausiai šansų užsikrėsti turi Andersas Breivikas, kuris sėdi uždarytas Norvegijos kalėjime: žiūri televizorių, skaito knygas, niekur neišeina, gauna pilną aprūpinimą. Bet gal nedarykime iš šalies visų breivikais“, – pridūrė pašnekovas.

Šitie draudimai ir ribojimai tarp savivaldybių, manau, turi minimalią įtaką viruso plitimui. Gyventojų psichologinį komfortą tai blogina daug kartų, jau nekalbu apie automobilių eiles išvažiuojant iš miestų.

Profesorius patikino, kad nėra medikas ar virusologas, tiesiog vadovaujasi bendrais statistikos rodikliais ir tuo ką jie rodo. „Patikimiausias rodiklis – tai mirusių nuo koronaviruso skaičius. Užsikrėtusiųjų skaičius priklauso nuo testo kokybės, kiek daug testuojama ir panašiai. Kiek įvairiose šalyse mirė žmonių – labai objektyvus rodiklis (...) Nereikia kalbėti, kad Estijoje yra daug blogesnė padėtis nei Lietuvoje. Jeigu mes paimsime visų mirusiųjų nuo COVID-19 skaičių Lietuvoje ir Estijoje, tai gausime tokius skaičius: Lietuvoje beveik 3,6 tūkst., Estijoje beveik 880. Padalinę iš gyventojų skaičiaus, mes gausime Estijos rodiklį dukart mažesnį nei Lietuvos. Tačiau šiuo metu žiniasklaidoje yra ažiotažas, nes yra lyginami dabartiniai, einamieji rodikliai. Tai einamieji rodikliai Estijoje yra blogesni nei Lietuvos, bet žymiai geresni, nei buvo Lietuvos rodikliai sausio ar gruodžio mėnesiais. Savo ruožtu, Lietuvos rodikliai sausio mėnesį buvo žymiai blogesni nei didžiųjų šalių, bet žymiai geresni, nei tų šalių per piką“, – tikino jis.

„Šitie draudimai ir ribojimai tarp savivaldybių, manau, turi minimalią įtaką viruso plitimui. Gyventojų psichologinį komfortą tai blogina daug kartų, jau nekalbu apie automobilių eiles išvažiuojant iš miestų. Psichologinis klimatas yra tikrai pablogėjęs, žmonės tikrai yra pavargę. Ir mes esame demokratinė valstybė, gal leiskime žmonėms patiems pasirinkti – ar jie nori šiek tiek rizikuoti, ar nenori. Jeigu vadovautis tuo, kad mes žūtbūt norime pagerinti mirtingumo rodiklius, tai gal Vyriausybei šaus į galvą įvesti greičio apribojimą autostradose iki 40 kilometrų per valandą? Tada niekas nežus, mes išvengsime poros šimtų mirčių, bet kažkodėl tokios idėjos neateina į galvą“, – reziumavo „Žinių radijo“ pašnekovas. 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  portretas
Tegul važiuoja, bet prieš tai pasirašo, kad atsisako gydymo ligoninėse, kodėl reikia naudoti mūsų mokėtojų pinigus.

moralė

moralė portretas
na tai jei kažkas renkasi riziką: vadinasi, gydosi už savus euriukus jeigu ką?

Karantinas

Karantinas portretas
Visiškai nusišnekėjo Rudzkis. Geriau būtų nepatingėjęs ir internete paguglines apie viruso plitimą, pandemiją ir kaip saugoti save bei kitus, tai tokių nesąmonių negirdėtume.
VISI KOMENTARAI 24
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių