- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant neslopstančių įtampų šalies politiniame gyvenime, partiniuose reitinguose tęsiasi stagnacija. Dar 2019-ųjų spalį susiklostęs partijų eiliškumas liko nepakitęs ir paskutinį jau pasibaigusių metų mėnesį. Visgi į partijų palaikymo pokyčius žvelgiant ilgesnėje laiko perspektyvoje gausiausią valdančiąją jėgą ištikę pokyčiai – dramatiški.
Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, 6 partijos, rodo atlikta apklausa, sulauktų didesnio nei 5 proc. palaikymo. Tuo tarpu 3 proc. populiarumo barjerą peršoktų dviem partijomis daugiau – 8 politinės jėgos.
Didžiausią šalies gyventojų palaikymą vis dar išlaiko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). 16,6 proc. šalies gyventojų teigia, kad atėję prie balsadėžių savo balsą atiduotų būtent už šią partiją. Tokias pačias politines aspiracijas rodanti piliečių dalis lapkričio mėn. siekė 17,3 proc.
Kiek daugiau nei dešimtadalis (12,2 proc.) apklaustų gyventojų teigia, kad balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją. Gintauto Palucko vedami socialdemokratai jau kuris laikas neapleidžia užimtų pozicijų reitingų lentelėje. Mėnesiu anksčiau darytoje analogiškoje apklausoje socialdemokratų palaikymas siekė 13 proc. Toliau, su 8,9 proc. visuomenės palaikymu, rikiuojasi Darbo partija. Tai, kad rinkimuose galėtų balsuoti už „darbiečius“, lapkričio mėnesį prisipažino 6,9 proc. apklaustų respondentų.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) toliau lieka už partijų reitingų lentelės lyderių nugarų. Ramūno Karbauskio vadovaujamiems „valstiečiams“ paramą teigia deklaruoją 6,9 proc. piliečių. Prieš mėnesį tokių buvo kiek daugiau – 8,3 proc.
Už reitingų nuosmukį išgyvenančių ir apie būtinybę nuleisti Seimo rinkimų kartelę kalbančių „valstiečių“ – frakcijos Seime nebeturinti partija Tvarka ir teisingumas. Nepaisant ginčų tarp buvusių ir esamų „tvarkiečių“, Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos partijos reitingas nežymiai (paklaidos ribose) kilo. Šiuo metu jai paramą deklaruoja 5,5 proc. respondentų, o prieš mėnesį palaikymas siekė 3,4 proc.
Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, 6 partijos, rodo atlikta apklausa, sulauktų didesnio nei 5 proc. palaikymo.
Nežymų „tvarkiečių“ kilimą galėjo paveikti dar 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje deklaruotas susibūrusių trijų politikų pareiškimas, esą 2020 m. Seimo rinkimuose R. Žemaitaičio, Artūro Zuoko ir Artūro Paulausko vadovaujamos organizacijos sieks bendrų politinių tikslų.
Paskutiniai 5 proc. palaikymo ribą peržengia Lietuvos liberalų sąjūdis. Tai, kad šiuo metu galėtų balsuoti už liberalus teigia 5,4 proc. rinkėjų (lapkritį palaikymas siekė 3,9 proc.).
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), jei rinkimai vyktų šiandien, 5 proc. visuomenės palaikymo kartelės neperšoktų. Gruodžio mėnesio apklausų duomenimis, LLRA-KŠS palaiko 4,2 proc., prieš mėnesį tokių buvo 3,9 proc. Nepaisant 2019 m. pabaigoje pakeisto pavadinimo, už šios ribos, su 3,1 proc. populiarumo reitingu, lieka ir Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija „Gerovės Lietuva“ (prieš mėnesį palaikymas siekė 2,1 proc.).
3 proc. barjero, kaip rodo apklausų duomenys, neperlipa Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija – palaiko 2,3 proc. (prieš mėnesį 3 proc.). Reitingų lentelės dugne – Gedimino Kirkilo pirmininkaujama Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Šiuo metu „socialdarbiečius“ remia 2,2 proc. piliečių, prieš mėnesį tokių buvo 2,4 proc.
Savo ruožtu trys iš dešimties (30,2 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų. Per pastarąjį mėnesį reikšmingų pokyčių tarp neapsisprendusių fiksuota nebuvo.
„Baltijos tyrimų“ infograma
Reitingų pokyčiai per pastaruosius metus
Pastarųjų apklausų duomenis lyginant su 2019 m. pradžios rezultatais, dabartiniai reitingų lentelės lyderiai – konservatoriai – nežymiai smuktelėjo. 2019 m. sausio mėn. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamiems konservatoriams paramą deklaravo 18,5 proc. respondentų. Tuo tarpu iš reitingų lyderių trejetuko kurį laiką buvusi iškritusi LSDP sugebėjo savo populiarumą padidinti 2 procentiniais punktais (populiarumas 2019 m. sausį siekė 9,8 proc.). Panašiai per metus ūgtelėjo ir Darbo partijos (2019 m. sausį siekė 6,3 proc.) bei LLRA-KŠS (2019 m. sausį siekė 2,3 proc.) reitingas.
Visgi per praėjusius metus labiausiai (10 procentinių punktų) sumažėjo gyventojų, kurie per Seimo rinkimus balsuotų už didžiausią valdančiosios daugumos partiją – „valstiečius“. 2019 m. pradžioje šiai valdančiajai partijai paramą deklaravo 16,8 proc. piliečių. Beveik 4 procentiniais punktais per pastaruosius 11 mėnesių sumažėjo piliečių, ketinančių balsuoti ir už partiją Tvarka ir teisingumas. 2019 m. sausį ją palaikė 4,8 proc. respondentų.
Pokyčiai partijų reitinguose nuo 2016 m. pradžios
Viešojoje erdvėje vis dažniau ir garsiau kalbant apie šių metų rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, galima įvertinti ir pokyčius, kurie per pastaruosius trejus metus lydėjo parlamente esančias partijas. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, didžiausių nuostolių patyrė 2016 m. triumfavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. 2016 m. gruodį „valstiečiams“ palaikymą deklaravo 33,9 proc. piliečių, o per pastaruosius trejus metus, ankstesnius rinkimus laimėjusios partijos palaikymas sumažėjo beveik 5 kartus (minus 27 procentiniai punktai).
Tuo tarpu valdančiajai daugumai oponavusių konservatorių reitingas analogišku metu ūgtelėjo. Tiesa, gausiausia opozicinė partija per trejus metus taip ir nesugebėjo padvigubinti rėmėjų rato ar įsitvirtinti peržengus 20 proc. populiarumo barjero. Tėvynės sąjungos rėmėjų gretos, 2016 m. gruodį siekusios 11,7 proc., ūgtelėjo beveik 5 procentiniais punktais.
Panašiai keitėsi ir į Seimą nepatekusios Darbo partijos reitingas. Visų kitų partijų populiarumo rodikliai nuo 2016 metų pabaigos išliko panašūs. Nedidelė išimtis tik socialdemokratai, kurių reitingas per analogišką laikotarpį kilo kiek daugiau nei 2 procentiniais punktais.
Apklausa vyko 2019 m. gruodžio 10–21 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją2
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...