„Buvo pasitelkta labai stipri komanda: ir kariuomenė, ir krašto apsaugos ministras. Kiek galėjome, toje patalpoje pristatyti informacijos, tai ją visą pristatėme. Tam tikrų pastabų, priekaištų neišgirdome“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.
Sausį I. Ruginienė interviu naujienų portalui „Delfi“ teigė, jog NATO subyrėjimo atveju jos vadovaujama Vyriausybė turėtų ne tik A, bet ir B, ir C planus valstybės saugumui užtikrinti.
Šiuos teiginius pristatyti plačiau opoziciniai NSGK nariai į komiteto posėdį pakvietė pačią premjerę, tačiau po jo tikino neišgirdę planų, kaip Lietuva ketintų gintis be JAV paramos.
„Opozicija prarastų savo veidą, jei pasakytų, kad Vyriausybė puikiai dirba ir susitvarko. Labai tikiuosi, kad tokia diena išauš ir ateis“, – teigė I. Ruginienė.
Opozicija prarastų savo veidą, jei pasakytų, kad Vyriausybė puikiai dirba ir susitvarko. Labai tikiuosi, kad tokia diena išauš ir ateis.
Susirūpinimas dėl galimo NATO skilimo suintensyvėjo D. Trumpui pagrasinus atimti Grenlandiją iš NATO sąjungininkės Danijos, taip pat kritikuojant sąjungininkus dėl jų laikysenos karo Irane atžvilgiu.
Premjerės teigimu, šiai dienai abejonių NATO pajėgumais nėra, todėl vertėtų remtis jo strateginiais planais. Anot jos, taip pat reikalinga vystomus gebėjimus adaptuoti prie besikeičiančios politinės situacijos.
„Mes turime kelių lygmenų strategiją, ja ir naudojamės. Tai pradedant nuo NATO, toliau Europa, mūsų regionas ir nacionaliniai planai. Tas buvo šiandien ir išdėstyta“, – tikino I. Ruginienė.
Dar anksčiau D. Trumpas ne kartą kritikavo bei ragino 32 valstybes nares didinti išlaidas gynybai. Jis taip pat teigė, kad pirmiausia Europa turėtų pati būti atsakinga už savo saugumą.
(be temos)
(be temos)