„Nežinau, kaip pavadinti tą veiksmą, kai tu sąmoningai nori diskredituoti gynybos finansavimą. Tai yra nepateisinama ir tai tik įrodo, kad galbūt šiandien ryte priimtas sprendimas buvo teisingas“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Kiek anksčiau trečiadienį susitikusi su prezidentu premjerė pareiškė nebepasitikinti gynybos ministre ir atleidžianti ją iš pareigų.

Tai yra nepateisinama ir tai tik įrodo, kad galbūt šiandien ryte priimtas sprendimas buvo teisingas.

Pastaruoju metu daugiausia klausimų sulaukė praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengtas susitikimas su apžvalgininkais ir nuomonės formuotojais, kurie po jo viešai paskelbė turintys duomenų, jog Vyriausybė neketina laikytis įsipareigojimo kitais metais gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Paviešinus kitų metų valstybės biudžeto projektą paaiškėjo, kad krašto apsaugai ruošiamasi skirti 5,38 proc. BVP.

Pati D. Šakalienė tikina, kitų metų gynybos biudžetas negali būti mažesnis kaip 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Jos teigimu, pirminiame projekte lėšos krašto apsaugai nesiekė 4 proc. BVP, o spalio 1 dieną Vyriausybės pasitarime buvo pristatytas projektas, kuriame numatyta 4,87 proc. BVP.

D. Šakalienės duomenimis, gynybos biudžetas iki 5,38 proc. BVP skubiai padidintas tik spalio 14 dieną.

„Operuoti skaičiais, kurie yra pateikti liepos ar birželio mėnesiais ar anksčiau, kai yra pirmi biudžeto planavimo etapai, yra net nesąžininga. Antra, reikia šiek tiek įsigilinti, kaip biudžetas yra formuojamas. (...) Tai pirmiausiai, kuomet skirstai biudžetą ir dėlioji, visiems sektoriams išdėlioji tą bazę, kuri neišvengiamai turi būti, tada tau lieka tas prieaugis, kuris prognozuojamas dėl ekonomikos augimo“, – aiškino premjerė.

Pasak jos, Vyriausybės formuojamas biudžetas iki jo pateikimo Seimui nuolat keičiasi ir tai yra normali praktika.

Premjerė dėl „Embraer“ lėktuvų nori sulaukti STT išvadų

Premjerė kartoja dėl braziliškų „Embraer“ karinių transporto lėktuvų įsigijimo norinti sulaukti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadų, tačiau orlaivių nelaiko pagrindiniu prioritetu.

„Orlaivius priskirčiau trečiam arba ketvirtam prioritetui, bet norėčiau išgirsti argumentus, kodėl šitas ketvirtas prioritetas turėtų būti traktuojamas kaip numeris vienas, bet, manau, kad privalome sulaukti (STT – BNS) tyrimo pabaigos“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo ministrė pirmininkė.

Tarnyba dėl trijų orlaivių „Embraer“ C-390 pirkimo yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Anot teisėsaugos, tyrimas pradėtas įvertinus, kad pagal numatytus patikrinimo terminus nėra galimybės surinkti visą objektyviam vertinimui būtiną informaciją.

Apie tai, kad Lietuva ketina įsigyti „Embraer“ orlaivius, viešai pranešta birželio viduryje po Valstybės gynimo tarybos posėdžio.

Tiksli trijų įsigyjamų orlaivių suma dar nėra aiški, tačiau preliminariai jie turėtų kainuoti apie 700 mln. eurų. „Embraer“ lėktuvai pakeistų dabar kariuomenėje naudojamus lėktuvus „Spartan“.

Pasak premjerės, šiuo metu svarbiausiu prioritetu turėtų būti laikoma oro gynyba.

„Oro gynyba yra prioritetas numeris vienas, kur turime sutelkti ne tik dėmesį, bet ir finansus (...). Yra kiti prioritetai tai mūsų įsipareigojimai, tiek divizijai, tiek NATO įsipareigojimai, amerikiečių kariai, tai yra tie dalykai, kurie privalo būti padaryti nepaisant aplinkybių, kurias turime“, – kalbėjo ji.

Buvusios krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės teigimu, poreikį šiai naujai karinei technikai pernai gruodį išsakė kariuomenė.

Pastaroji sako pageidavusi atnaujinti aviacijos parką bei teigiamai vertinanti braziliškų lėktuvų pirkimą.

Jos teigimu, šie orlaiviai pasižymi 23 tonų krovinių talpa, 870 kilometrų per valandą greičiu ir daugiau nei 7 tūkst. kilometrų veikimo nuotoliu, taip pat lėktuvai gali atlikti transporto, medicininės evakuacijos, paieškos ir gelbėjimo, gaisrų gesinimo, žvalgybos bei kuro papildymo ore užduotis.

Nuo 2006 metų Lietuvos karinėse oro pajėgose eksploatuojami transporto orlaiviai „C-27J Spartan“ sensta, o jų eksploatacijos galimybės išseks kitame dešimtmetyje.

Teigiama, kad šie lėktuvai nuo 2030 metų nebegalės skraidyti Europos Sąjungos oro erdvėje, o 2036–2039 metais jų naudojimas turės būti visiškai nutrauktas.