Sergejaus Muravjovo teigimu, politikai ir valstybės tarnautojai turi prisiimti daugiau atsakomybės, užuot slėpęsi už teisėsaugos institucijų nugaros. Pasak jo, vienas iš pirmųjų žingsnių galėtų būti susitikimų viešinimas.

„Šių metų Korupcijos suvokimo indekso vertinimas yra aiški žinia naujai Vyriausybei nekartoti socialdemokratų klaidų. Verčiau imkimės konkrečių darbų, kurie atneštų mažų, bet pamatuotų rezultatų, o ne imituokime norą keisti padėtį“, – BNS sakė S.Muravjovas.

Kasmetiniame Korupcijos suvokimo indekse Lietuva nukrito šešiomis vietomis. Reitinge, kuris sudaromas pagal ekspertų ir verslo lyderių pateikiamus vertinimus, Lietuva užėmė 38 vietą 176  šalių sąraše. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Latviją, bet atsilieka nuo Lenkijos ir Estijos.

Turime iš esmės praskaidrinti įtakos darymą ir politikų bendravimą su verslu. Siūlau visiems Seime esantiems politikams nelaukti naujų įstatymų ir jau dabar pradėti deklaruoti savo susitikimus ir jų metu gaunamus pasiūlymus.

Anot S.Muravjovo, namų darbai jau seniai aiškūs – tarp jų yra geresnė pranešėjų teisinė apsauga, karštosios linijos, biurokratinio požiūrio atsisakymas viešajame sektoriuje.

„Politikai ir valstybės tarnautojai turi galų gale suprasti, kad nebeįmanoma slėptis už teisėsaugos nugaros ir atsakomybę kovoje prieš korupciją deleguoti prokurorams ir STT agentams. Būtina praskaidrinti įtakos darymą, skirti gerokai daugiau dėmesio stambiajai korupcijai, tačiau ne ikiteisminių tyrimų gausa svarbi“, – teigė nevyriausybininkas.

„Turime iš esmės praskaidrinti įtakos darymą ir politikų bendravimą su verslu. Siūlau visiems Seime esantiems politikams nelaukti naujų įstatymų ir jau dabar pradėti deklaruoti savo susitikimus ir jų metu gaunamus pasiūlymus. Būtina nusiųsti aiškią žinią žmonėms, kad jie vaidina itin svarbų vaidmenį atskleidžiant negeroves mūsų šalyje. Reikia geresnės pranešėjų teisinės apsaugos. Viešojo sektoriaus atstovai savo elgesiu žmonėms turėtų parodyti, kad jie ir jų rūpesčiai yra svarbūs.  Pavyzdžiui, savivaldybių karštosios linijos dažniausiai neveikia, o mūsų tarnautojų biurokratinis tonas neskatina gyventojų bendrauti. Valdžios atstovai taip pat turi dar aiškiau parodyti, kad jiems ir jų bičiuliams negalioja dvigubi standartai, kad jie nesitaikstys su korumpuotų kolegų prašymais parūpinti „šiltą vietelę“ ar netoleruos suteikiamų paslaugų „patepimo“, – sakė S.Muravjovas.

Anot „Transparency International“, Korupcijos suvokimo indeksas parodo, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, joje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 100 – labai skaidrią valstybę. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.

Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirti 59 balai iš 100 galimų.

Ankstesniame vertinime Lietuva buvo gavusi 61 balą ir užėmė 32 vietą iš 168 valstybių. Lietuva užima 19 vietą tarp ES ir Vakarų Europos valstybių, pernai ji buvo 18-ta.  Šiemet, kaip ir 2015 metais, vėl pirmauja Danija bei Naujoji Zelandija, surinkusios po 90 balų. Paskutinis sąraše yra Somalis (10 balų).