„Tai reiškia, kad nereikia rinkti parašų, sudaryti komisijos, kreiptis į Konstitucinį Teismą. Gauname nuosprendį ir po septynių dienų teikiama balsavimui“, – ketvirtadienį BNS sakė Stasys Šedbaras.

Jo teigimu, Seime supaprastinta apkaltos procedūra dar nebuvo taikyta.

Seimo statutas numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui.

Gauname nuosprendį ir po septynių dienų teikiama balsavimui.

Šiuo atveju į Konstitucinį Teismą Seimas nesikreipia, nes nėra sprendžiamas priesaikos sulaužymo klausimas.

„Sulaužyti priesaikos negalima, nes nusikalstama veika buvo prieš jos davimą, bet pagal Konstitucinio Teismo doktriną mes turime leisti į parlamentinį balsavimą. Čia jau nuo jokios valios nepriklauso, tai turi vykti automatiškai“, – tvirtino S. Šedbaras.

Pati apkaltos procedūra Seime turi vykti įprastu būdu, tai yra išklausant parlamentarą, leidžiant jam atsakyti į klausimus, suteikiant galimybę pasisakyti jo advokatui ir pan.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų parlamentarų, tai yra ne mažiau nei 85.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas nesiryžo prognozuoti, kada tai galėtų įvykti, mat ketvirtadienį Seimas baigia pavasario sesiją.

„Ar tarpsesijiniu periodu bus du Seimo posėdžiai su septynių dienų pertrauka, sunku pasakyti. Aš nemanau, kad čia yra toks svarbus klausimas, jog nebūtų galima per rudens sesiją išspręsti“, – BNS sakė S. Šedbaras.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad apkaltos procedūrą būtų galima svarstyti neeilinėje parlamento sesijoje, jei ji būtų rengiama, siekiant ratifikuoti susitarimą dėl Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO.

„Mano supratimu, jei Seimas rinksis į Švedijos ir Suomijos ratifikavimo kaip NATO narių klausimą, būtų logiška, kad ir Petro Gražulio klausimas būtų įtrauktas į tos neeilinės Seimo sesijos programą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Seimo vadovė.

Pati ji teigė, kad per apkaltą balsuos už P. Gražulio, kaip Seimo nario, mandato panaikinimą.

„Manau, kad žmogui, padariusiam nusikaltimą, o teismas apie tai pasisakė, Seime yra ne vieta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

P. Gražulis apkaltos procedūrą laiko proga dar kartą pasakyti savo nuomonę.

„Labai gerai, kitaip ir nebus, tegul gresia apkalta, bus galimybė pakalbėti, išsakyti savo poziciją dar kartą Seime“, – BNS sakė jis.

Politikas tvirtino nebijąs balsavimo dėl mandato atėmimo.

„Visiškai ne, jei eini į karą, turi eiti iki galo“, – tvirtino jis.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą skirti 15 tūkst. eurų baudą už piktnaudžiavimą nuteistam parlamentarui P. Gražuliui.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad P. Gražulio veiksmai „negali būti vertinami kaip tarnybinis (drausminis) nusižengimas, nes jo veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) sudėties požymiai“.

P. Gražulis nuteistas už tai, kad 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Bylos duomenimis, parlamentaras iš privačios šaldytą maistą gaminančios bendrovės „Judex“ siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą.

Seimo narys savo ruožtu teigia, kad „Judex“ lėšas gavo per tuometinę savo padėjėją ir gyvenimo draugę Patriciją Pachomovaitę, dirbusią ir bendrovės komercijos direktore, pinigai grąžinti įmonei.

Kaip skelbta, į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.

Teisėsaugos duomenimis, Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad, kaip nustatyta byloje, P. Gražulis, veikdamas „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą skatindamas atlikti neteisėtus veiksmus, naudojosi bendrovės jam suteiktomis lėšomis.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.