„Blogiausias dalykas dėl kodekso, kad atsirado dėl teisininkų interpretacijos, koks būtų taikymas ir kokios yra grėsmės, tai didžiausia yda, nes jei atsiranda skirtingas suvokimas ir interpretacijos, jos turi būti pašalintos. Aš tikrai nematau grėsmių, nematau netgi galimybių varžyti žiniasklaidos laisvę arba riboti žodžio laisvę. Bet jei kita teisininkų grupė mato, kad tokios grėsmės yra, reikia apsispręsti, ar tos pataisos turėtų būti vetuotos, ar ne“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis.

Seimas praėjusią savaitę priėmė pataisas, kuriomis Civilinį kodeksą papildė nuostata, kad bus galima per teismą reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo. Taip pat Seimas kartu išbraukė išlygą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, kai apie viešą asmenį paskleista tikrovės neatitinkanti informacija pažemino jo garbę ar orumą. Už tokį sprendimą balsavo 101 Seimo narys, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.

Aš tikrai nematau grėsmių, nematau netgi galimybių varžyti žiniasklaidos laisvę arba riboti žodžio laisvę.

S.Skvernelis kelia klausimą, ar visais atvejais, kai apie viešus asmenis paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, neturėtų kilti civilinė atsakomybė.

„Jeigu ta informacija, neatitinkanti tikrovės, buvo paskleista žeminant garbę ir orumą, tada išimtis netaikoma. Ar tikrai reikalinga tokioje vietoje absoliuti indulgencija, jei kažkas paskleidė informaciją, pažemindamas žmogų, ir dar ta informacija neatitinka tikrovės?“ – klausė paskirtasis premjeras.

Jis sakė šiuo metu neturintis pozicijos, ar minimas pataisas reikia taisyti, tačiau kartu sakė, kad „bet kokios interpretacijos turi būti pašalintos, kad nebūtų abejonių“.

Žiniasklaidos atstovai tuo metu prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas, kurios, anot jų, atvertų kelią viešiems asmenims skųsti teismams dėl išsakomos kritikos neįtikusius žurnalistus.

„Esame susirūpinę, kad Seimo gruodžio 9 dieną priimtos Civilinio kodekso pataisos gali suvaržyti žiniasklaidos laisvę skelbti visuomenei reikšmingą informaciją apie viešus asmenis ir įtvirtinti politikų privilegijuotą apsaugą nuo kritikos“, – rašoma keliasdešimties žurnalistų ir redaktorių pasirašytame laiške.

Didžiausias nerimas išreiškiamas dėl Civilinio kodekso pataisų, kuriomis, anot kreipimosi autorių, siekiama ištrinti ribą dėl informacijos skelbimo apie privačius ir viešus asmenis. Pabrėžiama, jog šiuo metu įstatymas jau numato atsakomybę žiniasklaidai, jei nustatoma, kad ji veikė turėdama tikslą pažeminti ar apšmeižti viešą asmenį, taip pat numatoma galimybė reikalauti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Prezidentė D.Grybauskaitė komentuodama pataisas žurnalistams sakė, kad Civilinio kodekso pakeitimai dėl viešų asmenų garbės ir orumo įžeidimo gali pažeisti žodžio laisvę.

„Išgirdome patys tik iš spaudos, dar neturime įstatymo, tikrai labai įdėmiai žiūrėsiu, kol kas iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog netgi konstitucinė nuostata dėl kritikos galimybių ribojimo jau yra pažeidžiama, yra ta, tikrų požymių, kad yra pažeidžiama žodžio laisvė“, – pirmadienį Kijeve žurnalistams sakė D.Grybauskaitė, paklausta, ar pasirašys šias pataisas.

Šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse nustatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

Ši nuostata lieka ir po Seimo pataisų, tačiau ji papildyta: „Išimtis dėl civilinės atsakomybės netaikoma, kai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo yra pažeminta asmens garbė ir orumas“.