Daugiausiai S. Skvernelio kritikos tenka sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Tuo metu prie matomų ir aktyvių ministrų kol kas, pasak politiko, galima priskirti tik užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę.

„Turbūt čia tikrai ne kelių minučių atsakymas yra. Tikrai matau pakankamai daug chaoso, nesusikalbėjimo Vyriausybėje, bijoma priimti ryžtingų sprendimų, nematomi ministrai, kai kuriuos ir Seime sunku pamatyti, reikia specialiai kviestis. Tai toks nevienareikšmis vertinimas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė S. Skvernelis.

Paklaustas, kaip vertina sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio veiklą, ekspremjeras teigė, kad ministro komunikacijoje pasigendąs konkretumo.

„Norisi, kad tas ministras, ypač šioje situacijoje, kada mes turime pagrindinę temą vis dar pandemiją, būtų ne tik, kad daugiau matomas, bet ir gebėtų konkrečiai komunikuoti. Aš suprantu, ministras nėra sveikatos specialistas, nėra susipažinęs su šia sudėtinga sistema, jam sunku atsakyti į konkrečius klausimus, atsakoma yra aptakiomis frazėmis: stengsimės, žiūrėsime, bandysime, bet jau reikėtų mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“, – sakė S. Skvernelis.

Tikrai matau pakankamai daug chaoso, nesusikalbėjimo Vyriausybėje, bijoma priimti ryžtingų sprendimų.

„To konkretumo trūksta, dėl to, matyt, ministras jaučiasi nekomfortabiliai ir bijo dalyvauti ir spaudos konferencijose, bijo dalyvauti ir susitikimuose, bijo ir į Seimą ateiti“, – pridūrė jis.

Visgi S. Skvernelis pripažino teigiamai galintis atsiliepti apie užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį ir socialinės apsaugos ir darbo ministrę M. Navickienę. Opozicijos lyderio teigimu, norint įvertinti kitų ministrų darbą, reikėtų vertinti konkrečius jų nuveiktus darbus, kurių, pasak S. Skvernelio, kol kas nesimato.

„Kalbant apie ministrų aktyvumą, matomumą ir savo pozicijos atstovėjimą, aš tikrai matau aktyvų užsienio reikalų ministrą. Mes galime diskutuoti dėl užsienio politikos kai kurių dalykų, bet turime bent apie ką diskutuoti. Jis tikrai yra aktyvus ir atlieka savo darbą“, – teigė S. Skvernelis.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

„Matau, kad pastangas deda ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Tikrai sritis yra sudėtinga ir pakankamai plati. Daugiau kažką išskirti man tikrai yra sudėtinga. Ir norint vertinti, norisi darbus matyti. Darbų kol kas nėra“, – pridūrė jis.

TS-LKD patys užlipo ant grėblio

S. Skvernelis teigia, kad valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pati „užlipo ant grėblio“, praėjusioje kadencijoje neinicijavusi įstatymų pataisų ir ketvirtadienį turinti atsiskaityti už praėjusios Vyriausybės darbą.

Ekspremjeras pažymi, kad jis pats praėjusioje kadencijoje turėjo atsiskaitinėti už socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Ministrų Kabineto darbą, todėl teigia puikiai suprantantis situacijos absurdiškumą.

„Čia yra tas žanras, kuris ir prieš ketverius metus išsakytas, ir pats tą dilemą turėjau. Tu turi pateikti Vyriausybės ataskaitą už buvusios Vyriausybės veiklą. Tai tuo metu konservatoriai labai aktyviai kalbėjo, kad reikia keisti Statutą, kad būtų padarytos pataisos, bet iniciatyvos neparodė ir dabar patys ant to paties grėbliuko užlipo“, – prieš Seimo posėdį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, kalbėjo S. Skvernelis.

Čia yra tas žanras, kuris ir prieš ketverius metus išsakytas, ir pats tą dilemą turėjau. Tu turi pateikti Vyriausybės ataskaitą už buvusios Vyriausybės veiklą.

Tačiau opozicijos lyderis pažymi, kad pasigenda konkretumo bei aiškesnių prioritetų įvardinimo Ingridos Šimonytės Kabineto ataskaitoje. Visgi jis tikina, kad supranta tokių ataskaitų niuansus ir tai, kad dešiniųjų Vyriausybė daugiau kalbės apie savo nuveiktus darbus per pastaruosius penkis mėnesius.

„Kiek aš pažiūrėjau, tai daugiau, matyt, yra susikoncentruota, ne visai atitinkant Statuto reikalavimų, į tų 5 mėnesių veiklą, pandemijos valdymą ir apžvelgiami tokie bendri strateginiai rodikliai, kas susiję su Lietuvos strategine pažanga. Matyt, šioje situacijoje kažko kito tikėtis būtų sunku“, – sakė S. Skvernelis.

Ketvirtadienį popietiniame Seimo posėdyje ministrė pirmininkė I. Šimonytė pristatys Vyriausybės 2020 m. veiklos ataskaitą.

Tokia prievolė Ministrų Kabinetui įtvirtinta Vyriausybės įstatyme. Nustatyta, kad Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą ir ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui metinę veiklos ataskaitą.

Kaip pažymima ataskaitoje, kas ketveri metai, pasikeitus valdančiajai daugumai, Vyriausybė susiduria su paradoksu, nes gali atsiskaityti tik už pirmąsias tris darbo savaites.

„Kadangi praėjusios Vyriausybės veikla jau buvo įvertinta Seimo rinkimuose, šioje ataskaitoje pasirinkome ne vardyti jos darbus, o pateikti plačią valstybės, ekonomikos ir visuomenės būklę atspindinčią Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“, 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programos, 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano, septynioliktosios bei aštuonioliktosios Vyriausybių sėkmės rodiklių, jų planuotų ir planuojamų reikšmių bei faktinio jų pasiekimo 2019–2020 m. apžvalgą“, – rašoma ministrės pirmininkės įžanginiame žodyje.

Seimo statute nustatyta, kad metinėje Vyriausybės veiklos ataskaitoje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai.

Birželio 8 d. Seimo posėdyje planuojama surengti specialią diskusiją, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją. Iki tol Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą turės apsvarstyti Seimo komitetai.