„Bus padaryti darbai dėl finansavimo didinimo, ne savitikslio, kad būtų 4 proc. pasiekti, bet mes matome, kad mes neturime laiko diskusijoms (...) dėl papildomų finansavimo šaltinių suradimo“, – LRT laidai „Savaitė“ sakė S. Skvernelis.

„Taip, tas skolos didinimas, matyt, yra neišvengiamas“, – pridūrė jis.

Anot jo, Lietuvos valstybės skola, lyginant su visomis eurozonos valstybėmis, yra „tvari, stabili ir labai nedidelė“.

„Galbūt vardan mūsų išlikimo, nepriklausomybės ir saugumo kažką aukojome, taip pat ir savo labai gerą vardą tarptautinėse rinkose. Manau, kad tai nepakenks“, – kalbėjo S. Skvernelis.

2025 metais valdžios skola turėtų siekti 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vadinamieji Mastrichto kriterijai reikalauja, kad viešųjų finansų deficitas einamaisiais metais neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola neviršytų 60 proc. ekonomikos dydžio.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pareiškė, kad Lietuva galėtų svarstyti nepaisyti europinių fiskalinės drausmės taisyklių, kad spėtų iki 2030 metų pilnai išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje.

Už gynybą atsakingi šalies pareigūnai prieš kelias savaites po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pranešė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036 – 2040 metais, o ne 2030 metais, kaip iki tol planuota.

Prezidentas G. Nausėda pirmadienį TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sakė, kad siekiant paankstinti divizijos įsteigimą iki 2030 metų, gynybai per šį laikotarpį reikalingi 10–14 mlrd. eurų papildomų lėšų, lyginant su tuo, kas preliminariai numatoma skirti dabar.

Anot jo, šio finansinio poreikio padalijimas per šešerius metus ir reikštų, kad gynybai būtų skiriama nuo 5 iki 5,5 proc. BVP.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,2 proc. BVP.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta panaši suma krašto apsaugai, tačiau, prognozuojant ekonomikos augimą, ji sudarys kiek daugiau nei 3 proc. BVP.