„Aš sakyčiau, kad dėl krypties mes tikrai labai aiškiai esam susitarę. Dėl to, ar dabar šį dokumentą reikėtų keisti, na, sutikime tai iš esmės yra tam tikras atspindys mūsų kolegų, vienos didelės politinės partijos vykstančių pirmininko rinkimų“, – LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį kalbėjo ministrė.

„Nuoširdžiai linkiu sėkmės tose pirmininko rinkimuose. Po to ramiai susėsim ir pasikalbėsim, ką reikia keisti, o kas – viskas aišku“, – pabrėžė ji.

Praėjusią savaitę Valstybės gynybos taryba priėmė sprendimą per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Atsižvelgiant į šį sprendimą antradienį susirinkęs opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas nutarė kreiptis į socialdemokratus dėl gynybos susitarimo atnaujinimo, jame numatant potencialius finansavimo šaltinius.

Pagal 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.

TS-LKD vasarį ketverių metų kadencijai rinks naują pirmininką.

Dėl šio posto varžosi penki politikai: Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, buvę krašto apsaugos ministrai, parlamentarai Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas.