„Čia nėra kokie nors įsipareigojimai, kur mes tiesiog turime pasiekti finansavimą. Juk nuo to momento, kai bus pasiektas aukštesnis finansavimas, tiktai tada NATO pajėgumų stiprinimas, atliepiant pajėgumų tikslus, tik tada jis pradės vykti pilnu tempu“, – LRT radijui penktadienį sakė ministrė.

„Reikia suprasti tai, kad jeigu po septynerių metų bus pasiektas tas 3,5 proc. plius 1,5 proc., tai ne tuo metu jau bus NATO pajėgumų tikslai įgyvendinti. Nuo tada prasidės pilnu tempu ėjimas link jų. Tai visiškai, na, iš esmės prieštarauja mūsų NATO karinės žvalgybos vertinimui, kokia yra Rusijos grėsmė, per kiek laiko Rusija gali būti pasiruošusi kelti tiesioginę grėsmę NATO“, – pridūrė ji.

JAV spaudžiant sąjungininkes krašto apsaugai skirti 5 proc. BVP, diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks sutarti dėl įsipareigojimo, padalinant jį į dvi dalis.

Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, kaip dvigubos paskirties infrastruktūros plėtra.

Pasak D. Šakalienės tokiam padalinimui JAV iš esmės neprieštarauja.

Kai kurioms valstybėms atrodo, kad na tai yra labiau Donaldo Trumpo spaudimo patenkinimas.

Kita vertus, ji mano, kad dėl to, kokios išlaidos galėtų patekti į 1,5 proc. BVP, dar gali kilti „gana aštrių diskusijų“.

„Nes jeigu mes kalbam apie tą pusantro procento susisiejimą su infrastruktūra, pavyzdžiui, su kariniu mobilumu, su tam tikromis kontrmobilumo priemonėmis, su civilinės ir karinės gynybos tam tikrom sąsajom, tai, na, tikrai dar galima suprasti, iš tikrųjų tai yra prisidedantys dalykai. Bet yra tam tikrų diskusijų, kur net nesinori minėti, kur matosi, kad ypatingai iš Pietų ir Centrinės Europos kai kurioms valstybėms atrodo, kad na tai yra labiau Donaldo Trumpo spaudimo patenkinimas“, – kalbėjo D. Šakalienė.

NATO šalys svarsto numatyti 5 proc. BVP gynybai įsipareigojimo įgyvendinimą iki 2032 metų.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda prieš kelias dienas paragino šį įsipareigojimą įvykdyti greičiau.

Šiuo metu šalys yra sutarusios dėl 2 proc. BVP, tačiau ir šio rodiklio dar nėra pasiekusios visos NATO sąjungininkės.

Lietuvoje 2025 metais gynybai suplanuota skirti apie 3 proc. BVP, tačiau padidintas skolinimosi limitas šį skaičių metų eigoje leidžia padidinti iki 4 procentų.

Kaip rašė BNS, 2026–2030 metais Lietuva ketina krašto apsaugai skirti 5-6 proc. BVP.