Kyjivui siekiant pritraukti daugiau karių, šalies parlamentas pakeitė mobilizacijos įstatymą, kuriuo sumažino šaukimo į karinę tarnybą amžių iki 25-erių ir sugriežtino bausmes tiems, kas vengia atlikti karinę tarnybą.
Ukraina taip pat nusprendė nebeišduoti naujų pasų užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus savo piliečiams vyrams bei sustabdė konsulinių paslaugų teikimą 18–60 metų vyrams.
„Ukraina turi turėti savo mobilizacinius planus, – LRT radijo debatuose pirmadienį sakė G. Nausėda. – Ukraina turi turėti galimybes ir instrumentus pakviesti savo jaunus vyrus atlikti savo pareigą tėvynei.“
„Mes turime bendradarbiauti su Ukraina visomis prasmėmis“, – pridūrė prezidentas.
Tuo metu šalies vadovės posto siekianti premjerė tvirtino, kad Lietuva galėtų imtis tam tikrų būdų padėti Ukrainai, tačiau dėl dalies priemonių reikia konsultuotis Europos Sąjungos (ES) lygiu.
Mes turime bendradarbiauti su Ukraina visomis prasmėmis.
„Galbūt kažkokių būdų, svarstant laikinojo leidimo gyventi pratęsimą, įsitikinti, kad žmogus yra atlikęs savo mobilizacinę prievolę arba yra nuo jos atleistas, galėtume ieškoti. Bet čia turime bendradarbiauti ne tik su Ukrainos institucijomis, bet ir plačiau, kadangi šiuo metu ES Ukrainos žmonėms galioja vadinamoji laikinoji apsauga“, – teigė I. Šimonytė.
„Ta laikinoji apsauga yra gana universali, tos apsaugos rėmuose garantijos, kurios yra suteiktos Ukrainos piliečiams esantiems ES, yra labai plačios, akivaizdu, kad tai nėra vienos ar dviejų valstybių klausimas“, – pridūrė ji.
Praėjusią savaitę Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) pareiškė, kad Varšuva galėtų padėti Ukrainai į šalį grąžinant šaukiamojo amžiaus vyrus.
Reaguodamas į tai, Lietuvos gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, jog Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių.
Vis tik vėliau Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) tvirtino, kad Varšuvos pagalba perduodant šaukiamojo amžiaus vyrus Ukrainai yra etiškai abejotinas žingsnis, ir pridūrė, kad Kyjivas turi pats imtis iniciatyvos šiuo klausimu.
Pritartų Ukrainos atakoms prieš Rusijos energetinę infrastruktūrą: jie turi žinoti karo kainą
Prezidentas G. Nausėda ir premjerė I. Šimonytė sako, jog Ukraina turi teisę rengti atakas prieš energetinę infrastruktūrą Rusijos teritorijoje. Pasak Lietuvos valstybės vadovų, Ukrainą užpuolusi Rusija turi žinoti pačios sukelto karo kainą.
„Aš manau, kad Rusijos visuomenė turi žinoti šito karo kainą. Žinoma, kad civilių žūtys yra visada baisios, nesvarbu kokioje pusėje jos būtų. Bet Rusijos visuomenė turi suprasti, kad vyksta karas“, – LRT radijo debatuose sakė G. Nausėda.
Antrosios kadencijos siekiančiam prezidentui antrino ir premjerė.
Rusijos visuomenė turi žinoti šito karo kainą.
„Ukraina yra užpulta. Labai keistas yra žmonių įsivaizdavimas, kurie mano, kad jei Ukraina yra užpulta, tai karas turi vykti tik Ukrainos teritorijoje. Rusija užpuolė Ukrainą. Rusijos teritorijoje karas ne tik gali, bet ir turi vykti“, – pažymėjo ji.
Nuo karo pradžios Ukraina bepiločiais orlaiviais ne kartą atakavo Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Dėl naujų ES migracijos taisyklių įgyvendinimo G. Nausėdos ir I. Šimonytės nuomonės išsiskiria
Balandžio pradžioje sugriežtinus Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio taisykles, Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvaujantys G. Nausėda ir I. Šimonytė nesutaria, ar Lietuvai reikėtų kasmet priimti 158 migrantus, ar susimokėti 3 mln. eurų.
Vyriausybės vadovė teigia nematanti problemos, kodėl prieglobsčio ieškantys asmenys negalėtų būti priimti Lietuvoje.
„Abu variantai pateikiami kaip didelė priešprieša. Bet aš manau, kad Lietuvai nebūtų jokios problemos integruoti 158 žmones, jei jie norėtų Lietuvoje gyventi ir integruotis“, – pirmadienį LRT radijo debatuose sakė I. Šimonytė.
Premjerė taip pat pažymi, kad Lietuvai nederėtų pamiršti, jog yra bendrijos narė. Tad, akcentuoja politikė, šalis turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
„Mes kalbame apie žmones, kurie yra perkeliami iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Ir toms Europos Sąjungos valstybėms, kurios yra mūsų partnerės, su kuriomis kartu esame vienoje sąjungoje, iš kurių tikimės supratimo tiems klausimams, kuriuos mes keliame – na, negali būti, kad visos šalys nuspręstų tik susimokėti pinigus, ir tada kažkas liktų su visais žmonėmis ir visa migracijos problema“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Savo ruožtu šalies vadovas G. Nausėda nėra linkęs į Lietuvą priimti daugiau migrantų. Anot jo, į šalį persikeliančių užsieniečių skaičius nuolat auga, todėl šį procesą būtina kontroliuoti.
„Aš manau, kad finansinis įnašas būtų labiau svarstytina alternatyva, atsižvelgiant į tai, kad tikrai pastaruoju metu Lietuvoje vyksta tikrai didelis tautų judėjimas ir mes matome, kad užsieniečių skaičius Lietuvoje sparčiai auga. Kai kurie turi nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje, kai kuri laikinus leidimus gyventi“, – pažymėjo G. Nausėda.
„Turime šiuos procesus kontroliuoti, o ne šiaip stebėti, nes vieną dieną atsibusime ir pamatysime, kad mes jau nebe dauguma“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad EP balandžio 10 dieną patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio ES taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.
Reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.