Kilo abejonių
Š. Frolenko teigimu, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete pastaruoju metu vykusiuose klausymuose tapo akivaizdu, kad pagrįstų klausimų dėl savivaldybių siekiamo lankstumo sudarant vidaus sandorius ir jų skaidrumo stokos turi ne tik verslas. Posėdyje įvairių institucijų atstovai kėlė klausimus dėl metodikos, kriterijų, kontrolės mechanizmo ir to, kokia informacija apie vidaus sandorius turi būti vieša. Tarp jų ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kuri palaikė siekį informaciją apie vidaus sandorius viešinti plačiau.
„Kyla klausimas – kodėl siūloma nustatyti platesnes galimybes vidaus sandoriams, bet kartu nėra siūlomos ir proporcingos viešumo pareigos? Kodėl daugiau lankstumo norima, o daugiau skaidrumo – ne?“ – klausia LKATA vadovas ir priduria, kad tai nėra tik verslo rūpestis. Apie skaidrumo poreikį vidaus sandoriuose kalba Audito komitetas, o VPT pripažįsta, kad kalbama apie viešuosius pinigus, todėl informacija turi būti prieinama visuomenei.
Kas tikrins?
Pasak LKATA vadovo, svarstomomis įstatymo pataisomis siūloma numatyti, kad vidaus sandoris galėtų būti sudaromas ne tik po neįvykusio viešojo pirkimo ar rinkos konsultacijos, bet ir remiantis vadinamąja konkrečiais duomenimis pagrįsta analize. Būtent ši alternatyva, pasak jo, kelia didžiausią skaidrumo riziką.
„Siekiama sukurti dar vieną kelią savivaldybėms nepirkti paslaugos rinkoje, tačiau iki galo neaišku, kas ir kaip tikrins, ar tas kelias pasirinktas pagrįstai. Jei vidaus sandoris yra išimtis, ji turi būti viešai įrodyta, o ne pagrįsta dokumentu, kurio viešumas ir patikrinamumas nėra aiškiai užtikrinti“, – sako Š. Frolenko.
Anot jo, vidaus sandoriai Lietuvoje jau dabar nėra tik teorinė išimtis. Komiteto klausymuose jis atkreipė dėmesį, kad, remiantis VPT deklaruojamais duomenimis, per penkerius metus vidaus sandorių vertė siekė beveik 2 mlrd. eurų, o jų trukmė vis auga. Tai reiškia, kad dalis paslaugų vis ilgesniam laikui eliminuojama iš konkurencinės rinkos, o gyventojams darosi sunkiau įvertinti, ar už jas mokama pagrįsta kaina.
„Kalbėdami apie šimtus milijonų eurų ir ilgalaikius įsipareigojimus, negalime apsiriboti pasakymu, kad taip patogiau. Kuo mažiau konkurencijos, tuo daugiau turi būti viešumo. Jeigu savivaldybė nori paslaugą pavesti savo įmonei be konkurso, gyventojai turi matyti, kodėl tai daroma, kiek tai kainuoja ir ar toks sprendimas tikrai geresnis už rinkos alternatyvą“, – sako Š. Frolenko.
Savivalda prašo daugiau pasitikėjimo. Bet pasitikėjimas neatsiranda iš skaidrumo stokos. Jis atsiranda tada, kai sprendimai yra aiškūs, duomenys vieši.
Aiškūs pasiūlymai
LKATA vadovo teigimu, verslas nesiūlo drausti vidaus sandorių. Tačiau jei Seimas apsispręstų palikti ar plėsti jų taikymo galimybes, kartu turi būti įtvirtinti aiškūs saugikliai: vieša analizė, kuria grindžiamas vidaus sandoris, skelbiamos galiojančios vidaus sandorių sutartys, deklaruojamos realiai sumokėtos sumos ir viešai matomas savivaldybės įmonės pajamų santykis, parodantis, ar ji atitinka vidaus sandoriams keliamus reikalavimus.
„Šiandien daug šios informacijos galima gauti tik einant į teismą. Tai nėra normalu. Jeigu kalbame apie viešuosius pinigus, informacija turi būti vieša. Priešingu atveju apie kalbėti apie visuomeninę, žiniasklaidos ar rinkos kontrolę tiesiog neįmanoma“, – sako Š. Frolenko.
Jo vertinimu, Seimas neturėtų priimti pataisų, kurios savivaldai suteiktų daugiau veikimo laisvės, tačiau neįpareigotų jos veikti skaidriau. Priešingu atveju vidaus sandoriai, kurie turėtų būti išimtis, gali tapti dar sunkiau patikrinamu viešųjų paslaugų organizavimo būdu.
„Tinkama seka turėtų būti tokia: pirma – metodika, kriterijai ir viešumas, tik tada – platesnės galimybės vidaus sandoriams. Jei bus padaryta atvirkščiai, vidaus sandoriai taps dar uždaresni, o savivaldybių sprendimus bus galima patikrinti tik po ilgų ginčų teismuose. Tai nėra skaidri viešųjų paslaugų sistema“, – teigia LKATA vadovas.
Pasak Š. Frolenko, savivaldos noras turėti daugiau lankstumo suprantamas, tačiau jis negali būti svarbesnis už gyventojų teisę žinoti, kaip naudojami viešieji pinigai.
„Savivalda prašo daugiau pasitikėjimo. Bet pasitikėjimas neatsiranda iš skaidrumo stokos. Jis atsiranda tada, kai sprendimai yra aiškūs, duomenys vieši, o gyventojai gali matyti, kodėl jų savivaldybė pasirinko pirkti ne rinkoje, o iš savo pačios įmonės“, – pabrėžia Š. Frolenko.
Naujausi komentarai