Pereiti į pagrindinį turinį

Seimas atmetė prezidentės veto dėl generalinio prokuroro atleidimo

2013-12-10 10:24
BNS inf.
V. Skaraičio/BFL nuotr.

Seimas antradienį priėmė Prokuratūros įstatymo pataisą dėl platesnių generalinio prokuroro atleidimo pagrindų, atmesdamas prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją vetuoti įstatymą.

Už Prokuratūros įstatymo pataisą, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu, balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė vienas parlamentaras. Už pataisą balsavo visų Seimo frakcijų atstovai, išskyrus konservatorius.

Seimas šią pataisą jau buvo priėmęs lapkritį, bet įstatymą vetavo prezidentė, argumentuodama, kad jis gali prieštarauti Konstitucijai.

Pasak šalies vadovės, pataisa sudaro prielaidas atleisti generalinį prokurorą iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui bet kuriuo momentu be jokios aiškios priežasties ir nesant jokio teisinio pagrindo.

Seimas vetuoto įstatymo ėmėsi iš naujo ir nuomonės nepakeitė. Įstatymą apsvarstęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė Seimui atmesti prezidentės veto ir priimti įstatymą be pakeitimų.

Seimo statutas numato, kad sprendžiant dėl vetuoto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Įstatymas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimamas, balsuojama, ar priimti įstatymą su prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

Už pataisą buvę parlamentarai argumentavo, kad ji įtvirtina parlamentinę kontrolę, oponentai konservatoriai tvirtino, jog tokia pataisa bandoma susidoroti su neįtikusiu generaliniu prokuroru ir turėti politiškai priklausomą pareigūną.

"Konstitucijoje sakoma, kad suverenas yra tauta. Tauta kasdien negali valdyti, todėl ji valdo per išrinktus tautos atstovus, tai yra Seimą. Vadinasi, antras galios centras valstybėje yra čia, gaila, kad pats Seimas to nesuvokia ir jam nuolat reikia priminti. (...) Šiuo atveju, manau, kad Seimas bando atsiimti tai, kas jam konstituciškai priklauso - galią pasakyti savo nuomonę apie generalinį prokurorą", - sakė "Drąsos kelio" partijos frakcijos atstovas Povilas Gylys.

Jis pažymėjo, kad Seimas nekeičia Konstitucijos nuostatų dėl generalinio prokuroro skyrimo tvarkos.

"Neįvyksta nieko antikonstituciško, tiesiog Seimas susigrąžina savo teisę pasakyti nuomonę apie generalinį prokurorą, inicijuoti jo atstatydinimą, bet galutinį diskrecinį sprendimą priima prezidentė", - kalbėjo P.Gylys.

Konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino, kad iš tiesų svarstomas prokuroro nepriklausomumo klausimas.

"Kažkam kyla noras padaryti taip, kad prokurorai būtų marionetės, vykdytų politinės daugumo valią, būtų pažaboti, o vadeles tampytų tie, kas juos žaboja dabar. Kas ir kodėl nori prokurorus taip pažaboti? Mes matome politinius subjektus, Darbo partiją, "Drąsiaus kelio" partiją, "Tvarką ir teisingumą", socialdemokratus. Dabar galima klausti, kodėl jie taip stengiasi pažaboti prokurorus. Darbo partija turi ilgą bylą, ir prokuratūra toje byloje labai principingai elgiasi. Darbo partija iš viso šitu klausimu turėtų nusišalinti ir nedalyvauti, bet Darbo partija yra aktyviausia siekiant, kad prokurorai būtų politiškai valdomi. "Drąsiaus kelio" partija - lygiai tas pats, turi aiškų konfliktą su teisėsauga", - kalbėjo K.Masiulis.

Konservatorius Stasys Šedbaras pabrėžė, kad parlamentinė valdymo forma nereiškia, jog galima nepaisyti Konstitucijos.

"Ar mes nebandome šitais sprendimais kažkam keršyti, siekti kažkokių kitų tikslų? Klausimas yra konstitucinis, ir kalbame apie konstitucinę instituciją ir pareigybę. Išbraukime iš atminties pavardes ir vardus, tikėkimės, kad mūsų valstybė ir Konstitucija gyvuos šimtmečius", - kalbėjo politikas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas pabrėžė, jog priėmus Prokuratūros įstatymo pataisą Seimo galios "nei padidės, nei sumažės", nes sprendimo teisė, kaip ir numatyta Konstitucijoje, yra prezidento.

"Bet šiandien įstatyme nėra jokių kitų aplinkybių, kaip už blogą darbą atleisti generalinį prokurorą, - pažymėjo jis. - (...) Būtent tokia pataisa reikalinga, kad jeigu prezidentas to nepasako, kad pasakytų Seimas (kad blogai dirba generalinis prokuroras - BNS). Taip, visada liks Lietuvos prezidento galioje teikti ar neteikti Seimui generalinio prokuroro atleidimo klausimą, tačiau kodėl Seimas negalėtų to pasakyti? Todėl ši pataisa yra reikalinga."

TTK vadovas taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra vienintelė pasaulyje valstybė, kurioje generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas, nes įprastesnė praktika, kai ši pareigybė susieta su vykdomąja valdžia.

Prezidentė ne tik grąžino Prokuratūros įstatymą Seimui, bet ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama išaiškinti, ar generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka gali būti nustatyta Seimo statute, ar atitinka Konstituciją nustatyta pareiga generaliniam prokurorui atsiskaityti už prokuratūros veiklą įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai.

Lietuvos Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų