- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ėmėsi konstitucinio Referendumo įstatymo, kuris parengtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą.
Trečiadienį po pateikimo naujo įstatymo projektui pritarta 109 Seimo nariams balsavus „už“ ir vienam susilaikius. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, svarstymas Seimo salėje numatytas rudenį.
Konstitucinis Teismas pernai liepą paskelbė, kad Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, nes turėjo būti priimtas kaip konstitucinis.
Pernykštis KT nutarimas Teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas šių metų liepos 1 dieną, tad nuo ketvirtadienio nustos galioti dabartinės redakcijos Referendumo įstatymas ir Lietuvoje nebus galima inicijuoti referendumo.
Naują projektą pristačiusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska vylėsi, kad projektas Seime nestrigs ir rudens sesijos pradžioje įstatymas bus priimtas.
„Ką turėtume daryti mes, tiek valdantieji, tiek opozicija, mūsų tikslas užtikrinti, kad Referendumo įstatymas būtų priimtas kokybiškas, tikimės, kad komitetai apsvarstys projektą ir rudens sesijos pradžioje galėsime turėti šį įstatymą“, – sakė ministrė.
Opozicijos atstovų klausiama, kodėl susiklostė tokia situacija, kad Lietuva liko be galiojančio įstatymo, ministrė teigė, jog atėjusi vadovauti ministerijai rado, kad buvusi Vyriausybė šiuo klausimu „jokių namų darbų nepadarė“.
„Galite pažiūrėti datas, kada projektas parengtas, pateiktas derinti, įregistruotas Teisės aktų bazėje“, – sakė E. Dobrovolska.
Pristatydama projektą Seime ji teigė, kad teikiamo įstatymo pagrindą sudaro galiojančio Referendumo įstatymo nuostatos.
Taip pat projekte atsiranda nuostatos, susijusios su karantino ir panašiomis situacijomis. Siūloma nustatyti, kad ekstremalios situacijos ar karantino atveju, balsuojantieji aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis, įrengiamos papildomos balsavo patalpos apylinkėse, turinčiose daugiau nei 3 tūkst. rinkėjų. Saviizoliacijoje esantiems rinkėjams numatoma galimybė balsuoti namuose.
Patikslintos nuostatos, reglamentuojančios referendumui siūlomo teksto kokybišką parengimą, numatant, kad grupės pateiktam referendumo sprendimo tekstui parengti teisinę pagalbą teikia Seimo kanceliarija.
Taip pat numatyta galimybė ateityje referendumus vykdyti internetiniu balsavimu. Šios nuostatos susietos su įstatymo, reglamentuojančio balsavimą internetu, įsigaliojimu, t. y. nuostata bus galiojanti tik jei Seimas įteisins internetinį balsavimą.
Į KT dėl Referendumo įstatymo kreipėsi grupė Seimo narių argumentuodami, kad įstatymas turėjo būti priimtas kaip konstitucinis, tai yra už jį turėjo balsuoti daugiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras, o pakeisti jau galėtų ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių.
Toks reikalavimas dėl konstitucinių įstatymų priėmimo įtvirtintas Konstitucijoje.
2018 metais priimant naują šio įstatymo redakciją taikyta įprasta teisės aktų priėmimo procedūra – įstatymas priimtas Seimo narių balsų dauguma, esant kvorumui. Už jį balsavo 65 parlamentarai, prieš buvo du, 18 susilaikė. Įstatymas priimtas tuometinių valdančiųjų „valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių balsais.
Dauguma įstatymo pakeitimų tuomet suderino referendumo organizavimo procedūras su nustatyta bendra rinkimų tvarka, taip pat sudarė galimybę šalia tradicinių balsavimo vietų diplomatinėse atstovybėse steigti papildomus balsavimo punktus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje1
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko1
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis7
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų2
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi38
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...