Parlamentarai iš naujo svarstys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pakeitimus dėl šios komisijos sudėties.

Pirmadienį 59 Seimo nariai balsavo, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotas įstatymas būtų svarstomas iš naujo.

Sausio pradžioje prezidentė įstatymą vetavo dėl Seimo priimtų pataisų, kurios leistų Seimo pirmininkei teikti skirti daugiau komisijos narių.

Paskutinę rudens sesijos dieną priimtose pataisose numatoma, kad parlamento pirmininkas teikia skirti du iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų. Šiuo metu parlamento vadovas, kaip ir prezidentas, premjeras, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Seimui teikia po vieną kandidatą.

Valstybės vadovei užkliuvo, kad būtų padidintas VTEK narių skaičius ir jis taptų lyginis.

„Kolegialias institucijas paprastai sudaro nelyginis narių skaičius. Tai yra grindžiama tuo, kad esant lyginiam kolegialios institucijos skaičiui, kai tokios institucijos sprendimai priimami jos nariams balsuojant, garantuojamas objektyvesnis sprendimų priėmimas. Tai sudaro sąlygas sprendimus priimti balsų dauguma ir leidžia išvengti situacijų, kai balsuojant ar balsams pasiskirsčius po lygiai sprendimą nulemtų tokios institucijos pirmininko balsas“, - sakė prezidentės veto pristačiusi jos patarėja Rasa Svetikaitė.

Prezidentė siūlo nustatyti nelyginį, kaip ir šiuo metu, penkių komisijos narių skaičių.

R.Svetikaitė taip pat citavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadą, kad atsižvelgiant į VTEK veiklos pobūdį, visos institucijos, kurios siūlo kandidatus į komisijos narius, turėti turėti vienodas teises. Tokiu būdu būtų užtikrintas komisijos nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo principai.

Tuo metu Seimas siūlo, kad parlamento vadovas teiktų du kandidatus.

VTEK prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, tiria pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų galimo interesų konflikto, seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją apie valstybės politikų elgesį ir, jei yra pagrįstų duomenų, kad valstybės politikas padarė pažeidimą, perduoda šią informaciją ištirti atitinkamiems valstybės politikų elgesio kontrolės subjektams ir pan.