- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį nepritarė prezidento pozicijai, kad įstatymas dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo būtų laikomas nepriimtu, nutarta šį projektą svarstyti iš naujo.
Už tai balsavo 88 Seimo nariai. Seimas dar ketvirtadienį planuoja priimti galutinį sprendimą dėl prezidento veto.
Gitano Nausėdos veto Seime pristatęs prezidento patarėjas Darius Urbonas tvirtino, kad nauja žvalgybos kontrolieriaus institucija su dideliais įgaliojimais gali kelti riziką žvalgybos institucijoms.
„Šiuo atveju su žvalgybos kontrolieriumi mes iškreiptume sistemą, nes atsirastų ne nepriklausomas, o kur kas labiau nuo politinės įtakos neapsaugotas subjektas kontrolės sistemoje“, – teigė jis.
Prezidentas trečiadienį vetuodamas Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą argumentavo, kad jis apribotų iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, būtų silpninamas šio pareigūno vaidmuo ginant žmogaus teises.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad steigiant atskirą instituciją visiškai ignoruojamas racionalaus ir pagrįsto valstybės lėšų naudojimo principas, nes, užuot stiprinus jau egzistuojančius žmogaus teisių gynimo instrumentus, beatodairiškai siekiama kurti nuo politinės įtakos neapsaugotus kitus.
Pagal Seimo priimtą įstatymą, Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba vykdytų nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
Jame numatyta, kad žvalgybos kontrolieriai vertina žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jie taip pat tikrina ir įvertina žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.
Kontrolieriams suteikta teisė patekti į žvalgybos institucijų tarnybines ar kitas jų naudojamas patalpas, teritorijas, transporto priemones, susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, gauti dokumentus ir kt.
Tačiau numatyta, kad pareigūnai negali gauti tik užsienio partnerių pateiktos informacijos ir sužinoti agentų tapatybės.
Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuota daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo. Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.
Prezidentūra kritikavo ir šį Seimo narių parengtą įstatymo projektą, patarėjai kontrolieriaus instituto įsteigimo vadino pertekliniu, tvirtino, kad jis kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Advokatų tarybos pirmininku išrinktas M. Kukaitis
Naujuoju Advokatų tarybos pirmininku penktadienį Vilniuje išrinktas advokatas Mindaugas Kukaitis. ...
-
R. Karbauskis: „valstiečių“ merų po rinkimų daugės, S. Skvernelio partija – ne konkurentė
Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po savivaldos rinkimų tik sustiprins pozicijas, o buvusio bendražygio Sauliaus Skvernelio įkurta partija nebus konkurentė, nes jų vertybės skiriasi, sako „valstiečių“ lyderis. ...
-
Įvertino trejus G. Nausėdos prezidentavimo metus: jo moto – kaip nesusipykti3
Praėjo treji metai, kai išrinktas mūsų Prezidentas Gitanas Nausėda. Puikus metas susumuoti ir pažiūrėti, kokie tie metai buvo, ko dar galime tikėtis, kokios perspektyvos ateinantiems keleriems metams. Apie tai – LNK pokalbis su vieš...
-
Aistros dėl E. Dobrowolskos pavardės: įstatymo reikėjo ne lenkams, o jai pačiai?26
Teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai pasikeitus pavardę lenkiškais rašmenimis tik įsigaliojus įstatymui, kai kurie parlamentarai į tokį kolegės sprendimą žiūri kreiviai. Neva tokio įstatymo nenorėjo net patys lenkai, o ministrė ...
-
A. Anušauskas: Lietuva, Latvija ir Estija rengia Baltijos valstybių gynybos susitarimą4
Reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, Lietuva, Latvija ir Estija rengia Baltijos valstybių gynybos susitarimą, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
I. Šimonytė: ES turi parodyti, kad kalbos apie atviras duris Ukrainai nėra tušti žodžiai3
Su Ukrainos vicepremjere Olha Stefanišyna penktadienį susitikusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turi parodyti, jog bendrijos kalbos apie atviras duris Ukrainai nėra vien tik tušti žod...
-
Siūlytojai užimtas Ukrainos teritorijas atiduoti okupantams – papirkti Rusijos?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį griežtai atmetė kai kurių Vakarų politikų pareiškimus, jog Kyjivas turėtų perleisti Maskvai rusų pajėgų okupuotų teritorijų kontrolę, kad būtų pasiektas taikos susitarimas. Bene ai&...
-
G. Landsbergis: V. Putinas kėsinasi sunaikinti ukrainiečių tautą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kėsinasi sunaikinti ukrainiečių tautą, dėl to tai galima vadinti genocidu, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Nausėda dar nelinkęs komentuoti Seime svarstomų projektų dėl santykių įteisinimo2
Prezidentas Gitanas Nausėda kol kas nekomentuoja ketvirtadienį Seime pradėtų nagrinėti dviejų įstatymo projektų, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius. ...
-
G. Nausėda: karinis mobilumas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą11
Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...