Pereiti į pagrindinį turinį

Seimas nesutinka, kad valstybės tarnyboje galėtų dirbti ES bei NATO valstybių piliečiai

2024-04-16 14:16

Seimas nepritarė Valstybės tarnybos įstatymo pataisai, siūlančiai suteikti galimybę valstybės tarnyboje dirbti asmenims, turintiems Europos Sąjungos (ES) ar NATO valstybės narės pilietybę.

Darbas kompiuteriu.
Darbas kompiuteriu. / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Antradienį  Seimo nario  liberalo Andriaus Bagdono pateiktas projektas nesulaukė pritarimo po pateikimo. Jį palaikė 39 Seimo nariai,  8 buvo prieš, susilaikė 55  parlamentarai. Nors įstatymo pataisų autoriui nepavyko įtikinti kolegų dėl pasiūlyto reguliavimo, Seimas suteikė jam galimybę projektą ateityje patobulinti.

Iš Seimo tribūnos A. Bagdonas tvirtino, kad įstatymo pataisos leistų į valstybės tarnybą pritraukti lietuvius, kurie, gyvendami užsienyje ir įgiję kitos valstybės pilietybę, prarado Lietuvos pilietybę.

„Demografinė situacija gerėja, žmonės grįžta į Lietuvą, nes darbo užmokestis čia didėja, tačiau  jie negali pilnai integruotis  į darbo rinką. Gal numačius papildomus saugiklius, galima būtų suteikti jiems galimybę kandidatuoti į valstybės tarnybą. Jie dalyvautų konkurse, kaip ir kiti, jeigu atitiktų nepriekaištingos reputacijos sąvoką, mokėtų lietuvių kalbą ir išlaikytų egzaminą B lygiu. Tik tokie asmenys galėtų pretenduoti į laisvas valstybės tarnyboje esančias vietas”, – pateikdamas projektą sakė A. Bagdonas.

Palaikyti įstatymo pataisas kvietė Seimo narė Dalia Asanavičiutė, nes, anot jos, tai leistų turėti mums papildomą išsilavinusių žmonių rezervą.

„Mokėjimas lietuvių kalbos yra geras kriterijus tų žmonių atrankai.Tai kalba ne apie priėmimą be konkurso, bet apie galimybę, išlaikius lietuvių kalbos egzaminą, dalyvauti konkurse lygiomis teisėmis su kitais Lietuvos Respublikos piliečiais”, – sakė D. Asanavičiūtė.

Tuo tarpu konservatoriaus Edmundo Pupinio nuomone, yra paprastas  būdas – pasirinkti Lietuvos Respublikos pilietybę ir dirbti valstybės tanyboje.

Seimo narės, Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos vertinimu, „tai labai graži idėja, kuri niekaip neišpildoma šiuo įstatymo projektu”.

Pasak jos, projektas kalba apie ES piliečius, kurie gali neturėti visiškai nieko bendro su Lietuva.

„Įstatymo projektas neatsako, kokiu būdu gauti teistumo duomenis iš kitos ES valstybės. (… ) Mes niekada negalėsime atsakyti į klausimą, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Projektas neatsako į klausimą, kas bus tais atvejais, jeigu ES pilietis jau turi dvigubą  pilietybę ir ta dviguba pilietybė nėra su saugikliais”,– sakė E. Dobrowolska. Ji perspėjo, kad tokiu atveju valstybės tarnautoju galėtų tapti pvz.Rusijos, Kinijos ar kitų valstybių piliečiai.

Šiuo metu pretenduojant į pareigas valstybės tarnyboje būtina turėti Lietuvos pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą B lygiu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų