Už projekto išbraukimą balsavo 48 parlamentarai, prieš buvo taip pat 48, susilaikė septyni politikai.
Projekto išbraukimą daugiausia palaikė opozicija ir keli valdantieji – konservatorius Algis Strelčiūnas, liberalai Juozas Baublys ir Virgilijus Alekna. Iš opozicijos prieš balsavo demokratai Tomas Tomilinas ir Vytautas Bakas, socialdemokratai Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas bei Algirdas Sysas.
Kovo mėnesį Seimas šį projektą buvo išbraukęs iš pavasario sesijos darbų programos. Tuomet už tokį Seimo narių Mišrios grupės atstovės Agnės Širinskienės pateiktą siūlymą balsavo 59 parlamentarai, prieš buvo 44 ir susilaikė dešimt Seimo narių.
„Turėtume išbraukti abejotiną klausimą, kuris dirgina visuomenę, neduoda jokių rezultatų ir vienai partijai kuria rinkimų šou“, – antradienį apie savo siūlymą žurnalistams sakė A. Širinskienė.
Anot jos, pagrindinė projekto rėmėja – Laisvės frakcija – nori jo priėmimą suorganizuoti po Seimo rinkimų, dar nesusirinkus naujam parlamentui.
„Manau, bus pasinaudota tarpuvaldžiu, kuomet rinkėjas tampa mažiau svarbus, deja, kuomet partijos jaučiasi saugios – vienos pralaimėjusios rinkimus, kitos – laimėjusios, toks labai jautrus momentus, o dar vyksta posėdžiai, kurie, neabejoju, bus panaudoti partnerystės ir kitiems abejotiems projektams priimti“, – teigė A. Širinskienė.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas neatmetė tokios galimybės.
„Matyt, iki rinkimų šitas priėmimas yra vargiai tikėtinas, na, nebent kas nors susiklostytų jau labai netikėto ir labai palankaus. Galbūt tas laikas yra po rinkimų, o jeigu Laisvės partija kitoje kadencijoje bus didesnė, gal ir kitoje kadencijoje, jeigu matysime, kad iš tikrųjų galimybės ten yra geresnės“, – svarstė jis.
Nedeginsime, nerizikuosime, nešime tada, kai bus galimybė jį priimti.
„Nedeginsime, nerizikuosime, nešime tada, kai bus galimybė jį priimti“, – pabrėžė Seimo narys ir pridūrė, kad yra nedaug šansų, jog projektas bus priimtas šioje kadencijoje.
Civilinės sąjungos įstatymo projekto priėmimą V. Mitalas lygino su civilinės santuokos įteisinimu prieškario Lietuvoje.
„Norberto Černiausko knygoje (rašoma, kad – BNS) 1940 metais Lietuvą skaldė civilinės santuokos įstatymas. Tada žmonės diskutavo, ar galima vadinamajam zakse susirašyti, Bažnyčia gąsdino, kad grius tradicinė šeima. (...) Lietuva sugebėjo tada įstatymą priimti, Lietuva sugebės ir dabar įstatymą priimti, nepriklausomai nuo to, ar tai įvyks per pastarąsias tris savaites, tris mėnesius ar šešis mėnesius“, – tvirtino Laisvės frakcijos seniūnas.
Praėjusių metų pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Liko vienintelis balsavimas dėl šio projekto priėmimo.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
G. Nausėda apie Civilinės sąjungos projektą: mėginama pasinaudoti paskutine galimybe
Parlamentarams antradienį atsisakius iš rudens sesijos darbų programos išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog kai kurios partijos laiko tai paskutine proga įgyvendinti rinkiminį pažadą.
„Buvo ne tiek daug tų pažadų ir vienas iš svarbiausių liko neįgyvendintas, galbūt pamėginta pasinaudoti paskutine galimybe“, – Pabradėje žurnalistams antradienį sakė prezidentas.
„Bet jeigu tai nepavyks, aš manau pati idėja ir pats ketinimas bus ganėtinai diskredituotas. Todėl čia yra tam tikras rizikingas veiksmas, kuris gali baigtis blogu rezultatu ir tada tiesiog su tuo rezultatu jau reikės eiti į rinkimus“, – teigė prezidentas.
Naujausi komentarai