- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Seimas planuoja pasmerkti Kinijoje vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, uigūrų genocidą.
Atitinkamą Lietuvos parlamento rezoliucijos projektą pasirašė beveik trečdalis parlamentarų, tarp jų – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jos pavaduotojai Vytautas Mitalas, Paulius Saudargas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, taip pat konservatorių, socialdemokratų, liberalų, Laisvės partijos, „valstiečių“ frakcijų nariai.
Projekte nurodoma, kad Seimas „griežtai smerkia Kinijos vykdomus masinius, sistemingus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus žmoniškumui“, „ragina Jungtines Tautas pradėti teisinį tyrimą dėl uigūrų genocido Sindziango kalinimo stovyklose“ ir „kviečia Europos Parlamentą ir Europos Komisiją bei jos pirmininkę Ursulą von der Leyen peržiūrėti Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Kinija politiką ir suformuluoti aiškią poziciją dėl Kinijos vykdomų masinių, sistemingų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų, nusikaltimų žmoniškumui ir uigūrų genocido“.
Rezoliucija taip pat norima paraginti Kinijos valdžios institucijas „nedelsiant nutraukti neteisėtą organų ėmimo iš sąžinės kalinių praktiką, paleisti visus sąžinės kalinius Kinijoje, įskaitant dvasinio judėjimo „Falun Gong“ narius, nutraukti uigūrų genocidą ir uždaryti „perauklėjimo“ stovyklas, paleisti visus sulaikytuosius ir kalinius, esančius sulaikymo ir priverstinio darbo stovyklose“.
Be to, raginama Honkonge atšaukti Nacionalinio saugumo įstatymą, iš ten išvesti Kinijos pajėgas ir nutraukti „vykdomus žodžio laisvės ir politinių teisių ribojimus bei įleisti nepriklausomus žmogaus teisių ekspertus į Tibeto teritoriją ir pradėti dialogą su Dalai Lama dėl Tibeto kultūros ir religinio paveldo išsaugojimo bei religijos laisvės atkūrimo“.
Pagal projektą, Seimas konstatuotų, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje blogėja nuo 2012 metų. Tai liudija šimtų žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų sulaikymai, sukurta neteisminio kalinimo programa, pagal kurią sulaikyta daugiau negu milijonas uigūrų, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas, jie sulaikomi nepateikus kaltinimų ir be teismo sprendimo.
„Sindziango provincijoje suformuota griežto religinės praktikos ir uigūrų kalbos bei papročių apribojimo politika; nuo šeimų atskirti vaikai auga valstybinėse našlaičių globos įstaigose ir internatuose; sunaikinta daug kultūros ir religinės paskirties objektų, be to, sukurtas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą“, – rašoma rezoliucijos projekte.
K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.
Viena iš projekto iniciatorių socialdemokratė Dovilė Šakalienė BNS sakė, kad tekstas ilgai derintas su įvairių Seimo frakcijų bei komitetų atstovais.
„Įdėtos kolegų pastabos, papildymai, korekcijos, čia tikrai yra bendras komandinis darbas“, – teigė ji.
Išgyvenę pusę šimto metų komunizmo teroro, savo kailiu patyrę Gulago sistemą, manau, turime moralinę pareigą reaguoti į to paties komunizmo vykdomus nusikaltimus prieš kitą tautą.
Anot parlamentarės, negalima nereaguoti, kai vis daugėja pranešimų ir tyrimų apie sistemingus, itin sunkius žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, ypač apie Sindziange vykdomą uigūrų tautinės mažumos persekiojimą.
D. Šakalienė pabrėžė, kad ekspertų vertinimu, tai, kas ten vyksta, atitinka tarptautiniuose teisės aktuose numatytą genocido apibrėžimą.
„Išgyvenę pusę šimto metų komunizmo teroro, savo kailiu patyrę Gulago sistemą, manau, turime moralinę pareigą reaguoti į to paties komunizmo vykdomus nusikaltimus prieš kitą tautą, juolab žinodami, kaip efektyviai komunistinis režimas sugeba slėpti nusikaltimus žmoniškumui“, – BNS sakė Seimo narė.
Jos teigimu, panašius dokumentus jau priėmė arba svarsto JAV, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Belgijos, Italijos ir kitų Vakarų valstybių parlamentai.
Šių metų kovą Pekinas D. Šakalienei ir dar devyniems europiečiams įvedė sankcijas. Jiems uždrausta atvykti į Kiniją.
ES pareigūnai sutarė įvesti sankcijas keturiems Kinijos pareigūnams dėl uigūrų persekiojimo.
Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange naudojanti priverstinį darbą ir vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.
Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot oficialiojo Pekino, žmonės čia mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.
Kinijos ambasada Vilniuje, balandį reaguodama į Seime vykusią diskusiją apie žmogaus teisių padėtį šioje šalyje, pareiškė, kad tai yra kišimasis į vidaus reikalus.
Kinijos atstovybė tuomet nurodė, jog šiuo metu, „pagerėjus žmonių gyvenimo kokybei, sustiprėjus santarvei ir stabilumui, Sindziangas gali pasigirti geriausia žmogaus teisių padėtimi, kokia tik kada nors buvo“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją7
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti59
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...