Už A. Kabišaičio skyrimą į KT balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 49, 19 susilaikė.

Advokatė Giedrė Lastauskienė gavo 72 Seimo narių balsus, prieš buvo 31 parlamentaras, susilaikė 24.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Algis Norkūnas sulaukė 64 Seimo narių palaikymo, prieš jo kandidatūrą buvo 35 parlamentarai, susilaikė 28.

A. Kabišaičio kandidatūrą į KT teikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nieslen, G. Lastauskienės – prezidentas Gitanas Nausėda, LAT teisėjo A. Norkūno – laikinoji LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Per kandidatų svarstymo procedūrą Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas A. Kabišaičio kandidatūrą kritikavo dėl Teisės departamento teiktų pastabų šio Seimo nario inicijuotam Civilinio turto konfiskavimo įstatymui.

„Rengiant šį įstatymą ypatingai oponavo ir atakavo trys subjektai: tai Advokatų taryba, su „MG Baltic“ siejama V. Sutkaus vadovaujama Lietuvos verslo konfederacija ir Seimo Teisės departamentas. Teisės departamentas pateikė net 31 vieną pastabą, įrodinėdamas, kaip šis įstatymas pažeistų Konstituciją ir privatų interesą, nors Europos Žmogus Teisių Teisme tokios bylos yra laimėtos“, – sakė V. Bakas.

Rengiant šį įstatymą ypatingai oponavo ir atakavo trys subjektai.

Jis ragino Seimui daryti pauzę dėl naujų KT teisėjų skyrimo ir po rimtų diskusijų apie teismų darbą parinkti autoritetingus kandidatus į šias pareigas.

Pirmą kartą dėl kandidatų į KT Seimas balsavimo pernai balandį. Tuomet pritarimo nesulaukė visi trys pasiūlyti teisininkai. Be G. Lastauskienės bei A. Norkūno atmesta ir buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūra.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.