Seimas pritarė J. Sabatausko siūlymams: pagrindiniai rinkimų duomenys liks atviri

Už J. Sabatausko siūlymą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje neterminuotai būtų skelbiami duomenys apie kandidatų turtą, pajamas, interesus, teistumą ir panašiai, balsavo 93 Seimo nariai, du susilaikė.

Už kitą opozicijos lyderio siūlymą, kad neterminuotai VRK skelbtų rinkimų rezultatus, balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė vienas parlamentaras.

Visas Seimo rinkimų pataisos priimtos vienbalsiai už buvus 82 Seimo nariams.

Komiteto atstovas: kam reikia, susiras

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) iš pradžių siūlė kandidatų turto ir pajamų deklaracijas bei kitus duomenis užverti po penkerių metų, o rinkimų rezultatus – po 50 metų. Vėliau komitetas terminus siūlė pailginti atitinkamai iki 10 ir 100 metų.

Komitetas laikėsi pozicijos, kad viešumo terminus reikia nustatyti dėl sugriežtintų asmenų apsaugos duomenų taisyklių – Europos sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR).

„Komitetas nusprendė, kad po 10 metų duomenys iš viešos erdvės dings ir apie kandidatą mes nežinosime, ar jis buvo teistas, ar nebuvo, ar jis dirbo užsienio žvalgyboms, ar nedirbo. Nebežinosime, ar jis buvo kokios nors partijos nariu, ar nebuvo, ar dirbo kur nors, ar nedirbo. Netgi ankstesnės turto ir pajamų deklaracijos bus dingusios ir toliau bus labai gražiai jo biografija perrašyta taip, kad būtų labai patraukli rinkėjams“, – komiteto poziciją kritikavo J. Sabatauskas.

„Siūlau neprisidenginėti europiniais dokumentais, kurie tiesiogiai nereikalauja užslaptinimo viešųjų asmenų, tai yra kandidatų į Seimo narius duomenų, ir neįrašyti, kad po 10 metų jų nelieka. Aš siūlau, kad tie duomenys būtų saugomi ir toliau“, – kolegas paremti jo poziciją kvietė j. Sabatauskas.

VVSK atstovas „valstietis“ Zenonas Streikus tvirtino kad „iš tikrųjų reikėtų remtis europiniais dokumentais ir Europos Teisingumo Teismo tokiais nurodymais, kad automatiškai teikti pirmenybę skaidrumo principui palyginus su teise į asmens duomenų apsaugą negalima“.

Jis taip pat tvirtino, kad duomenys būtų saugomi ir toliau, tik neskelbiami viešai, tad norintys juos galėtų gauti Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK).

„Duomenų skelbimo termino nebuvimas prieštarautų reglamento nustatytiems duomenų tvarkymo principams. Be to, būtų sutrikdytas asmenų teisės į asmenų duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansas. Kita vertus, duomenys apie kandidatus, rinkimų rezultatai ir toliau bus saugomi VRK. 10 metų čia visai negalioja. Kam reikia, visada suras“, – kalbėjo Z. Streikus.

Tuo tarpu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė parėmė J. Sabatausko siūlymą.

„Taip, BDAR sako, kad tokie duomenys kaip priklausomybė politinei partijai yra ypatingi, bet lygiai taip pat sako, kad jie gali būti skelbiami viešai žmogaus sutikimu. Aš manau, kiekvienas iš mūsų, kurie einame į rinkimus, duodame tą sutikimą, ir išties būtų labai keista, jeigu po dešimties metų kaip faraonų laikais ištrindavo iš lentelių dabar pradėtume ištryninėti iš VRK sistemos duomenis apie tuos tikrai visuomenei žinomus ir visiškai viešus asmenis“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Atvirti liks ir rinkimų rezultatai

Seimo komitetas pataisomis taip pat siūlė, kad VRK puslapyje rinkimų rezultatai būtų skelbiami 100 metų.

Z. Streikus tvirtino, kad 100 metų terminas „iš tikrųjų yra neproporcingas laikotarpis“ ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse šie duomenys skelbiami dar trumpiau.

„Komitetas remiasi ES valstybių kandidatų asmens duomenų, surinktų rinkimų proceso metu, kiek jie skelbiami, (pavyzdžiu – BNS), tai visiškai neilgą laikotarpį. Pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami tik šešis mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. (...) O apskritai, kaip minėjau, duomenys apie kandidatus, rinkimų rezultatus ir toliau bus saugomi VRK. Kam reikia,

juos suras. Tai 100 metų, iš tikrųjų neproporcingai ilgas laikotarpis“, – kalbėjo Z. Streikus.

J. Sabatauskas norą užverti rinkimų rezultatus pavadino „noru klastoti istoriją“.

„Dabar norima, kad iš internetinių duomenų bazių būtų išbraukti rinkimų rezultatai, tai yra, mano manymu, visiška nesąmonė. Istorija gali domėtis ne vien mokslininkai, bet ir kiekvienas pilietis turi teisę žinoti savo šalies istoriją. Čia, manau, vėl noras klastoti istoriją“, – sakė J. Sabatauskas.

„Jeigu laikysimės tokios projekto normos, kad rinkimų rezultatai negali būti laisvai prieinami kiekvienam laisvos visuomenės piliečiui praėjus šimtui metų, tai, pvz., 2116 metais iš VRK internetinio puslapio turėtų dingti 2016 metų Seimo rinkimų rezultatai. Tai labai panašu į politinės cenzūros įvedimą. Nemanau, kad čia galima dangstytis asmens duomenų apsauga. Niekas prievarta į Seimą nerenkamas“, – savo siūlymą rinkimų rezultatus skelbti neterminuotai argumentavo J. Sabatauskas.

Siūlymus terminuotai skelbti rinkimų duomenis buvo sukritikavusios Lietuvos žurnalistų sąjunga ir su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

Šios organizacijos anksčiau skelbtame pareiškime taip pat atmetė komiteto argumentus dėl BDAR.

„Minėtų pataisų autoriai tokius pasiūlymus pateikė neva įgyvendinami nuostatas. Tačiau teikiant minėtas pataisas nebuvo akcentuojama, jog BDAR reikalavimai riboti duomenų prieinamumą apie rinkimų kandidatus gali būti taikomi tik tokiu atveju, jei šie duomenys nėra susiję su visuomenės teise gauti informaciją apie rinkimų kandidatus. Šiuo atveju kaip tik ir yra akivaizdu, jog svarbių visuomenei asmens duomenų skelbimas apie kandidatus Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose yra būtinas siekiant užtikrinti viešąjį interesą“, – teigta pareiškime.

Priėmus pataisas, ribotai, iki kampanijos pabaigos, būtų skelbiami duomenys apie kandidatų tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, šeimos narių vardus.