Seimas antradienį pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kurios būtų leidusios partijoms tapti žiniasklaidos priemonių valdytojoms.

Seimo nariai 79 balsais už, trimis - prieš, 26 parlamentarams susilaikius grąžintą įstatymą priėmė su visomis prezidentės pateiktomis pataisomis. Valstybės vadovė pasiūlė Seimui į įstatymą vėl įrašyti, kad partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais, taip pat negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti.

Prezidentės veto parėmę parlamentarai sakė, jog politinėms partijoms reikia siekti, kad jų idėjos pasiektų nepriklausomą žiniasklaidą, o ne pačioms „leisti politinę propagandą“. Oponentai tvirtino, jog prezidentės siūlomas pataisų variantas pagrindinės problemos - politikų ir oligarchų įtakos žiniasklaidos priemonėms - vis tiek nesprendžia.

„Partijoms reikia veikti taip, kad jų prasmingas idėjas, prasmingus veiksmus pastebėtų ir atspindėtų nepriklausoma žiniasklaida, o ne svajoti, kad savais ir kitais slaptais pinigais leistų politinę propagandą“, - palaikyti prezidentės veto ragino konservatorius Jurgis Razma.

„Darbietis“ Kęstutis Daukšys tvirtino, jog „realiai šitas veto nieko nepakeis, kaip valdė žiniasklaidą tam tikri asmenys, kurie susiję su politinėmis partijomis, taip ir valdys“. „Reikia žiūrėti, kur politikai žiniasklaidą įtakoja, nepriklausomai nuo to, kam ji priklauso, nes, jei pažiūrėsime atskiras priemones, pamatysime, kiek ten įtakos padaryta. Šiandien, kaip bebalsuotume, tas įstatymas skaidrumo nepadidins ir nesumažins“, - sakė K.Daukšys.

Seimo narių mišrios grupės atstovas Vytautas Antanas Matulevičius tvirtino, jog kur kas didesnė problema yra valdžios institucijų leidžiami pinigai viešiesiems ryšiams, taip perkant vietą žiniasklaidoje ir tuo pačiu darant jai įtaką.

„Jeigu Vyriausybė, ministerijos, kitos žinybos turi savo biudžetus viešiesiems ryšiams, kam juos panaudoja - finansuoti žiniasklaidai, kitaip sakant, pirkti žiniasklaidą ir užčiaupti jai burną. Jei laikraštis, žinių portalas, radijo stotis ar televizija gauna didžiules lėšas iš kurios nors konkrečios ministerijos, jūs įsivaizduojate, kad ta žiniasklaidos priemonė tiesiog yra priversta užmerkti akis, ką daro tos ministerijos vadovai. Aš esu pats asmeniškai, dar būdamas žurnalistas, su tuo esu susidūręs“, - sakė V.A.Matulevičius.

„Ruošdamas siužetą įžvelgiau didelę problemą ir nutariau pakritikuoti vieną ministeriją. Mane iš karto pasikvietė televizijos vadovas ir sako - ar tu žinai, kokias ši ministerija išlaiko mūsų laidas, kitaip sakant, yra tų laidų rėmėja?“ - pasakojo parlamentaras.

Visuomenės informavimo pataisas, kurios turėjo užkirsti kelią savivaldybėms piktnaudžiauti laikraščių leidyba, Seimas priėmė baigdamas pavasario sesiją. Kartu parlamentas išbraukė ir įstatyme buvusį draudimą politinėms partijoms būti žiniasklaidos priemonių savininkėmis.

Įstatyme iki tol buvo nuostata, kad partijos savo veiklai viešinti gali leisti tik neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius ir turėti interneto svetaines, skirtas informuoti apie partijos veiklą. Ši nuostata lieka ir su prezidentės pataisomis priimtame įstatymo variante.

Parlamentarų priimtą įstatymo pataisą D.Grybauskaitė vetavo, argumentuodama, jog partijoms atsivertų galimybė įsigyti ir valdyti populiariausius televizijos kanalus, radijo stotis, didžiausius internetinius portalus, skaitomiausius laikraščius, žurnalus ir skleisti ne objektyvią, o partijoms palankią informaciją. Pasak prezidentės, tai yra grėsmė ne tik visuomenės informavimo kokybei, bet ir žiniasklaidos laisvei bei demokratijai.

Minėtą Visuomenės  informavo įstatymo straipsnį Seimas keitė po to, kai Druskininkų savivaldybė per Druskininkų švietimo centrą faktiškai valdė leidinį „Mano Druskininkai“. Žurnalistų etikos inspektorė yra pripažinusi, kad leidinį leidžianti kurorto valdžia pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą. Šį sprendimą patvirtino pirmos instancijos teismas. Iš pradžių Druskininkų valdžia sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet po to skundą atsiėmė.