Prezidento nuomone, tokio įstatymo įsigaliojimas apsunkintų ikiteisminio tyrimo institucijų veiklą, sukurtų prielaidas nutraukti dabar taikomas kriminalinės žvalgybos priemones atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, turėtų neigiamų teisinių ir politinių padarinių.

Valstybės vadovas vetuodamas Seimo priimtas pataisas, savo pasiūlymų nepateikė, todėl pritarus veto, liktų galioti dabartinė Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio redakcija.

Ketvirtadienį parlamentarai turės nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.

Seimo priimtos Baudžiamoj kodekso pataisos turėtų įtakos tiriant vadinamąsias čekiukų bylas. Praktiškai visi teisiamieji šiose bylose yra sulaukę kaltinimų piktnaudžiavimu.

Prezidentūros teigimu, pataisos Seime priimtos neįvertinus galimų neigiamų pasekmių valstybės politinei sistemai, žmonių pasitikėjimui valdžios institucijomis.

„Nebuvo įvertinta, ar atsakomybės už piktnaudžiavimą švelninimas nesudarys prielaidų per švelnių bausmių skyrimui, nepagrįstam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui, ar nekils neigiamų padarinių dėl sutrumpėjusių senaties, teistumo terminų, kokią įtaką šie pakeitimai turės Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui ir kt.“, – teigta pranešime.

Anot Prezidentūros, neįvertinta, kokį poveikį įstatymas turės šiuo metu vykstantiems baudžiamiesiems procesams, kuriuose asmenys yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai netinkamo savivaldybių tarybų narių lėšų naudojimo.

Be to, pasak Gitano Nausėdos, piktnaudžiavimo nusikaltimo kategorijos pakeitimas iš sunkaus į apysunkį apribotų valstybės galimybes taikyti efektyvias piktnaudžiavimo išaiškinimo priemones, tai yra būtų panaikinta galimybė atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą šį nusikaltimą padariusių asmenų atžvilgiu.

Taisydami pastarąją spragą antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Kriminalinės žvalgybos įstatymo papildymui, kuriuo būtų leidžiama taikyti kriminalinę žvalgybą tiriant politikų ir pareigūnų piktnaudžiavimą, kai nėra kyšininkavimo. Ketvirtadienį numatyta šio projekto svarstymo procedūra.

BNS rašė, kad Seimas rugsėjo 23 dieną priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis metais sutrumpinama bausmė už piktnaudžiavimą ir dėl to keičiasi pačio nusikaltimo kvalifikacija, jis nebebus laikomas sunkiu, taps apysunkiu.

Pagal priimtas pataisas, tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs, įgaliojimus viršijęs valstybės tarnautojas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, bus baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Iki šiol galiojo laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Taip pat nustatyta, kad tas, kas padarė minėtą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, sulauks baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų. Iki šiol numatyta bausmė iki septynerių metų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėjo, kad įsigaliojus minėtiems pakeitimams tiriant piktnaudžiavimą nebegalės būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, senaties terminas sutrumpės trejais metais, bus galima plačiau naudoti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, o kai kuriais atvejais reikšmingai sutrumpės laikotarpis, kai asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.

STT šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai pateikti 30 asmenų, 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose, per 20 politikų jau nuteisti.