Siūloma tai leisti daryti praėjus po apkaltos ne mažiau kaip dešimčiai metų.

Už šią Konstitucijos pataisą balsavo 73 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Toliau projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo posėdžių salę jis grįš rudens sesijoje.

Projektas inicijuotas siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.

Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisos dėl kandidatavimo po apkaltos galimybės, Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Konstitucijos pataisos iniciatyvą pristatęs Seimo Ateities komiteto vadovas Raimundas Lopata teigė, kad tik įregistravus šį naują projektą išvengta naujos Europos Tarybos Ministrų Komiteto sankcijos.

„Bylos „Paksas prieš Lietuvą“ vykdymo aptarimas Ministrų Komitete vyko šį antradienį. Nors padėtis buvo labai aštri, nepaisant visų Rusijos delegacijos pastangų, Lietuvai pavyko išvengti realiai gresiančios sankcijos. Tai pavyko dėl to, kad užvakar 48 parlamentarų parašais pademonstravome Seime dedamas realias visų frakcijų pastangas dėl dešimtmetį nevykdomo sprendimo šioje byloje“, – sakė R. Lopata.

„Jei projektas bus priimtas, praėjus santykinai ilgam laikui, dešimt metų, po konstitucinės sankcijos pritaikymo, būtų įgyta teisė užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas R. Lopata.

Pataisa nustatytų, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti, kai nuo pašalinimo iš pareigų praėjo ne mažiau kaip dešimt metų.

Tokį Konstitucijos pataisos projektą inicijavo 48 Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicinių parlamentinių frakcijų.

Tarp teikėjų yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Ateities komiteto vadovas liberalas R. Lopata, taip pat konservatorių, Laisvės partijos, „valstiečių“, socialdemokratų, „darbiečių“ atstovai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų. Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl to Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.