Seime atgimsta siūlymai atimti teisę laikyti gyvūnus už žiaurų elgesį su jais

Seime atgimsta siūlymai atimti teisę laikyti gyvūnus, kai asmuo yra baustas dėl žiauraus elgesio su jais.

Kaip BNS ketvirtadienį sakė pataisų iniciatorė Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, šiuo metu net ir tais atvejais, kai gyvūnai už žiaurų elgesį su jais yra atimami yra atimami, asmenims nėra draudžiama vėl įsigyti naujus augintinius.

„Šiandien registruojamas naujas projektas, kad asmenims, kurie žiauriai elgėsi, kankino ar suluošino gyvūnus, ar jie dėl to žuvo, kai už žiaurų elgesį gyvūnai yra atimami – tokiems asmenims būtų pritaikomas draudimas laikyti gyvūnus nuo 2 iki 10 metų“, – tvirtino parlamentarė.

Panašus siūlymas jau buvo pateiktas praėjusią Seimo kadenciją, bet tuomet nesulaukė didesnio politikų palaikymo.

Anot I. Pakarklytės, siūloma, kad sprendimus dėl draudimo trukmės ir apimties priimtų atsakingos institucijos – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir policija. Politikės teigimu, iniciatyvai pritaria tiek šios institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos.

Tas žiaurus elgesys susideda iš kelių dalykų: fiziologinių funkcijų, išvaizdos pakeitimas, neleistinos draudžiamos veterinarinės operacijos, kaip ausų kirpimas, uodegų kirpimas, balso stygų nukirpimas ir panašiai.

Ji sako, kad reguliavimas itin aktualus kovojant ne tik su gyvūnus kankinančiais jų šeimininkais, bet ir su nelegaliais gyvūnų daugintojais.

Parlamentarė pabrėžia, kad kai kuriais atvejais, ypač kalbant apie ūkininkus, draudimai galėtų būti taikomi ne visiems laikomiems, o tik tiems gyvūnams, su kuriais buvo žiauriai elgiamasi, t.y., pavyzdžiui, galėtų būti taikomi tik šunims, bet ne galvijams.

I. Pakarklytės teigimu, toks draudimas taikomas ir kitose Europos šalyse: Lenkijoje teisė laikyti gyvūną gali būti atimta iki 10 metų, Estijoje – iki penkerių metų, o Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Vokietijoje  – visam gyvenimui.

Surengtoje spaudos konferencijoje ketvirtadienį VMVT direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas pateikė duomenis, kad 2021-aisiais laikinai laikiniems gyvūnų globėjams buvo perduoti 488 gyvūnai, konfiskuota apie 170, iš jų už žiaurų elgesį – 44.

2022-aisiais, anot jo, situacija negerėja: per pirmąjį ketvirtį perduota 280 gyvūnų, 19 iš jų – dėl žiauraus elgesio.

„Tas žiaurus elgesys susideda iš kelių dalykų: fiziologinių funkcijų, išvaizdos pakeitimas, neleistinos draudžiamos veterinarinės operacijos, kaip ausų kirpimas, uodegų kirpimas, balso stygų nukirpimas ir panašiai“, – sakė D. Kliučinskas.

VMVT atstovas taip pat pabrėžė, kad net ir nubaudus tokį savininką, jis jau kitą dieną gali vėl įsigyti gyvūnus.

„Todėl iniciatyvą labai sveikiname, manome, kad tai prisidės prie gyvūnų gerovės stiprinimo, gerinimo visoje Lietuvoje“, – sakė D. Kliučinskas.

Nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė apgailestavo, kad nors visos atsakingos institucijos sutaria dėl tokio draudimo būtinybės, jo vis dar nėra.

„Girdėjau visokių priežasčių, dažniausiai – kad to neįmanoma įgyvendinti, sudėtinga kontroliuoti. Tai nėra priežastys (...). Tikiu, kad jei kitos šalys gali turėti tokį draudimą, Lietuva gali turėti taip pat“, – sakė ji.

2022-ieji paskelbti Gyvūnų gerovės metais.

Seimas per pastaruosius metus yra priėmęs keletą sprendimų dėl gyvūnų gerovės – nuo gegužės 1-osios įsigaliojo privalomas kačių, šunų ir šeškų ženklinimas, įvestas draudimas prekiauti gyvūnais turgavietėse, parlamentas ėmėsi svarstyti galimus draudimus laikyti ir veisti kailinius žvėrelius specializuotose fermose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Seniai laikas. Vargšai gyvūnai... O dar pilna ir daugintojų
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių