Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovė Daiva Vaišnienė kelia klausimą, ar kovos dėl lietuvių kalbos išsaugojimo iš tiesų vyksta tose srityse, kuriose kyla grėsmė ją prarasti.

„Pagalvokime, ar tie dalykai, dėl kurių daugiausiai laužoma iečių, apie kuriuos dažniausiai kalbama, tikrai visada yra lemiantys lietuvių kalbos gyvybę ar mirtį, ar tai nėra kaip tos uždangos, kurios pridengia ištisas prarandamas sritis - lietuvių kalbai vartoti pritaikytą skaitmeninę erdvę, mokslo kalbą, galų gale, nepakankamus raštingumo įgūdžius“, - ketvirtadienį Seime sakė D.Vaišnienė.

Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmečiui surengtoje konferencijoje D.Vaišnienė taip pat pabrėžė, jog ypač svarbu, kad „viešasis kultūrinis ir politinis informacijos sklaidos laukas būtų palankus kalbai, neiškreiptų ir nesuprimityvintų valstybinės kalbos esmės suvokimo iki asmeninio vertinimo: „O aš taip nesakau, o man taip nepatinka“.

Konferencijoje kalbėjusi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovė Audronė Pitrėnienė akcentavo būtinybę priimti Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą, kurio projektas šiuo metu svarstomas Seime. Pasak jos, tik su lietuvių kalbos konstitucinio statuso patvirtinimu bus įtvirtintas ir jos „orus funkcionavimas“.

„Tai nėra vien teisinės technologijos žaismas, o siekimas įtvirtinti valstybinės kalbos tinkamą, orų funkcionavimą. Deja, praėjus dvidešimčiai metų nuo Valstybinės kalbos įstatymo priėmimo, dar reikės tą statusą tvirtinti“, - apie konstitucinį Valstybinės kalbos įstatymą sakė A.Pitrėnienė.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis tvirtino, jog „kalbos įstatymai reglamentuoja kalbos statusą, tačiau jokiais teisės aktais neįmanoma priversti gerbti savo kalbą“. Taip pat jis pabrėžė, kad būtina skubiai taisyti situaciją dėl raštingumo.

„Taisyklinga kalba - kiekvieno iš mūsų savigarbos reikalas“, - pabrėžė ministras.

Valstybinės kalbos įstatymą Seimas priėmė 1995 metų sausio 31 dieną. Įstatymas nustatė valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.

Šiuo metu Seimas svarsto naujos redakcijos Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą, taip pat du alternatyvius įstatymų projektus dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Vienas projektas leistų originalią pavardės rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, alternatyvus - tik papildomame paso lape.

Lietuvos lenkai siekia asmens dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“, o tokių siekių priešininkai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis.