Diskusijoje Seme trečiadienį šį siūlymą pristačiusi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke pabrėžė, kad tokiu būdu kitos valstybės pilietybę gavusiems asmenims Lietuvos pilietybė nebūtų paliekama automatiškai, o kiekvienas tiesioginis asmeninis prašymas leisti išsaugoti pilietybę būtų atskiras atvejis.

„Pasaulio lietuvių bendruomenė siūlo, kad lietuviai pagal kilmę, kurie moka lietuvių kalbą ir turi ryšį su tėvynę, kai pilietybė įgyta gimimu ir yra noras ją išsaugoti – tiesioginis asmeniškas prašymas Lietuvos pilietybę išsaugoti pagal įstatymu nustatytas sąlygas – būtų (traktuojami) kaip atskiras atvejis“, – sakė D.Henke.

D.Henke: referendumas neįvyktų

PLB vadovė diskusijoje apie galimybes išsaugoti Lietuvos pilietybę įgijus kitos šalies pasą sakė, kad dabartinė situacija – diskriminacinė, nes išvykusieji iki 1990 metų gali turėti Lietuvos pilietybę, nors įgijo ir kitos šalies pilietybę, taip pat ir jų palikuonys, o išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo tokia galimybė atimta.

Užsienio lietuviai, o jų jau yra 800 tūkstančių, iš viso lietuviškas šaknis turinčių lietuvių yra bent penki milijonai, bet mes užsienyje gyvenantys sakome: ką mes gavome gimimu, norime, ką turime, išlaikyti.

Kalbėdama apie dešimtmetį užtrukusią diskusiją dėl pilietybės išlaikymo galimybės D.Henke pabrėžė, kad sprendimą rasti sunku ir dėl skirtingo požiūrio: kol Lietuvoje kalbama apie dvigubos pilietybės įteisinimą, išeiviai savo ruožtu pasisako už gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą.

„Esame atsidūrę dilemoje todėl, kad yra trys požiūriai, kalbant apie pilietybę. Nenoriu dalinti Lietuvą į jie ir mes, bet šiandien tą padarysiu. Lietuvoje gyvenantys lietuviai tai traktuoja kaip dvigubą pilietybę. Užsienio lietuviai, o jų jau yra 800 tūkstančių, iš viso lietuviškas šaknis turinčių lietuvių yra bent penki milijonai, bet mes užsienyje gyvenantys sakome: ką mes gavome gimimu, norime, ką turime, išlaikyti. Niekas nieko (mums) neduoda priedo, nieko. Tai nebūtų išskirtinis atvejis, tai būtų, kas praktikuojama Lietuvoje ir gaunama gimimu“, – kalbėjo PLB vadovė.

D.Henke taip pat pakartojo išeivių poziciją nepritarti dvigubos pilietybės įteisinimui referendumu keičiant Konstituciją, nes abejoja, ar toks referendumas įvyktų, ypač, kai nėra elektroninio balsavimo, o reikalavimai itin aukšti – sprendimui priimti reikia ne tik pusės balsavimo teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir balsų „už“.

Darbdaviai prašo gauti britišką pilietybę

Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės vadovė Dalia Asanavičiūtė sakė, kad dvigubos pilietybės institutas ypač aktualus tapo po Jungtinės Karalystės referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Pasak jos, po šio sprendimo JK gyvenantys lietuviai skuba gauti nuolatinio gyventojo statusą, o tai – pirmas žingsnis link britiškos pilietybės.

„Žmonės puolė tvarkytis rezidento statusą, apie 50 proc. padaugėjo prašančiųjų JK rezidento kortelės. Ką tai reiškia rezidento statusas? Iki šiol 3 mln. ES piliečių, gyvenančių JK, buvo traktuojami kaip rezidentai. Dabar esame nežinomybėje, žmonės priversti aplinkybių visais būdais stengiasi įteisinti savo buvimą. Pildant bet kokią aplikaciją, užrašant vaikus į mokyklą, net išsinuomojant būstą, yra vienas iš pagrindinių klausimų, ar turite teisę nuolat gyvent ir dirbti JK. Todėl žmonės stengiasi užsitikrinti šį statusą, kas yra pirmas žingsnis link pilietybės“, – kalbėjo D.Asanavičiūtė.

Pasak bendruomenės pirmininkės, yra atvejų, kai net darbdaviai prašo JK gyvenančių lietuvių kuo skubiau gauti britišką pilietybę, norėdami išsaugoti darbuotojus.

„Greitu laiku Lietuvos piliečiai susidurs su pasirinkimu, ar pasilikti Lietuvos, ar priimti Jungtinės Karalystės pilietybę. Aš žinau atvejų, kai darbdaviai prašo savo darbuotojų keisti pilietybę ir kuo greičiau, kad išsaugotų gerus darbuotojus“, – teigė D.Asanavičiūtė.

Pasak jos, Vyriausybės planai įteisinti dvigubą pilietybę iki 2020 metų yra pavėluoti, nes iki to laiko JK lietuviai jau bus praradę Lietuvos pilietybę, o ją atgauti bus praktiškai nebeįmanoma, nes norint atsistatyti pilietybę reikia bent penkerius metus gyventi Lietuvoje.

„Didžioji Britanija išeina iš ES sudėties, jei tai vyks pagal planą, – 2019 metų pirmą ketvirtį. Todėl norėčiau pasakyti, kad Lietuva prarado apie milijoną savo gyventojų de facto, padarykite viską, kad neprarastų ir de jure. Nelaikykite mūsų visų teisinių labirintų įkaitais, jei norite uždegti šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių viltį jų akyse, turėkite pakankamai politinės valios ir susitarimo išspręsti šiuos reikalus“, – kalbėjo JK lietuvių bendruomenės vadovė.

A.Kubilius: doktriną gali pakeisti ir KT

Diskusijoje kalbėję Seimo nariai siūlė įvairius klausimo sprendimo variantus, pavyzdžiui, konservatorius Andrius Kubilius svarstė galimybę priimti dvigubą pilietybę leidžiančias Pilietybės įstatymo pataisas, kartu sustabdant jų galiojimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis iš naujo įvertintų tokią galimybę.

„Problema yra su Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina. Doktrina yra labai svarbus dalykas, bet jis nėra absoliučiai šventas, ir pats Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į kai kurias besikeičiančias nuostatas arba jausdamas tam tikrą politinę valią kartais peržiūri savo doktriną. (...) KT gali keisti savo doktriną, tai nėra absoliutas, įkaltas į betoną“, – kalbėjo konservatorių atstovas.

A.Kubilius taip pat pažymėjo, kad pasirinkus referendumo kelią būtų negrįžtamai nuspręsta, jog dviguba pilietybė įteisintina tik per tokią Konstitucijos pataisą.

„Aš tikrai manau, kad kitas variantas, pasirinkti referendumą, būtų problema jame pasiekti pozityvaus rezultato, o vieną kartą pasirinkus referendumo kelią ir pripažįstant tą šventumą dabar suformuluotos doktrinos, po to labai sunku būtų iš šio kelio išsukti jau vien dėl teisinės logikos“, – sakė A.Kubilius.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Juozas Bernatonis tvirtino, kad Konstitucijos nuostata dėl dvigubos pilietybės draudimo nebeatitinka situacijos, tačiau yra vienintelis garantuotas būdas ją pakeisti – rengti referendumą ir sudaryti sąlygas jam įvykti.

„Mes turėtume prisiminti, kodėl tokios nuostatos buvo įrašytos Konstitucijoje, ir dabar jos egzistuoja. Prisiminkime tuometines grėsmes nacionaliniam saugumui ir tos nuostatos buvo įrašytos neatsitiktinai. Aš sutinku, kad tos nuostatos yra pasenusios, kad atsirado naujos aktualijos, bet 1992 metais mes negalėjome numatyti tokios naujos emigracijos ir galvojome apie kitus dalykus“, – sakė buvęs teisingumo ministras.

Anot jo, A.Kubiliaus pasiūlytas kelias – įmanomas, tačiau nėra jokios garantijos, kad Konstitucinis Teismas keis doktriną.

„Jei bus siūlomas toks įstatymas, galima tai pabandyti, bet Konstitucinis Teismas nebūtinai turi keisti savo išaiškinimą, ir neturėtų būti taip, kad KT tuomet bus diskredituojamas ir daromas liaudies priešu. Aš matyčiau kitą garantuotą kelią – mes turime galimybę sudaryti referendumui palankias sąlygas, įvesti internetinį balsavimą, atsisakę kai kurių fobijų, palengvinti referendumo sąlygas, tai būtų garantuotas kelias ir tai nepriklausytų nuo spaudimo Konstituciniam Teismui, kuriam jis arba pasiduos, arba nepasiduos“, – kalbėjo J.Bernatonis.

Konstitucijos ekspertas mato vienintelį kelią – referendumą

Tuo metu buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius sakė, kad yra vienintelis kelias, kaip po nepriklausomybės atkūrimo išvykę lietuviai galėtų išlaikyti Lietuvos pilietybę, įgiję kitą, – referendumu pakeisti Konstituciją, o bandymai tai padaryti per Pilietybės įstatymo pataisas prieštarautų pagrindiniam šalies įstatymui.

„Eiti Pilietybės įstatymo pataisų keliu yra neproduktyvu, antikonstituciška, neturi jokios perspektyvos. KT iš viso keturis kartus labai aiškiai suformulavo, kad tam būtina Konstitucijos 12 straipsnio pataisa. Dabar visi siūlymai priimti Pilietybės įstatymo pataisas, vėl kreiptis į teismą – jūs norite KT pastatyti prieš faktą, kad socialinė aplinka lemtų Konstitucijos nuostatų sampratą. Teisėjai prisiekė vadovautis tik Konstitucija, pasakė kelis kartus, kad Konstitucija reiškia šitai, o ne ką kita, aš neįsivaizduoju, koks teisėjas dabar pasakytų, kad Konstitucija nuo šios dienos reiškia kitką, taip negali būt“, – kalbėjo V.Sinkevičius.

Pasak teisės profesoriaus, jau kuriant Konstituciją išsiskyrė du požiūriai, kaip turi būti traktuojama pilietybė, ir nugalėjo pozicija, kad dviguba pilietybė turi būti ribojama. V.Sinkevičius taip pat išsakė abejonių dėl dabartinės Pilietybės įstatymo redakcijos, kuri po taisymų gana plačiai leidžia dvigubą pilietybę, pavyzdžiui, užsienyje gimusiems vaikams.

„1992 metais rengiant Konstituciją išryškėjo du požiūriai: pirmas, pilietybė gali būti platesnė, ir antras, kad Lietuvos pilietis kitos valstybės piliečiu gali būti tik atskiru išimtiniu atveju. Nugalėjo požiūris, kad dviguba pilietybė bus ribojama ir tie atvejai bus atskiri. Dabar kas yra Pilietybės įstatyme, galima kelti, ar kai kurios nuostatos neprieštarauja Konstitucijai“, – sakė V.Sinkevičius.

Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Pasak Konstitucinio Teismo, tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti ir negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų paplitęs reiškinys.

Konstitucinio Teismo vertinimu, iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Be to, straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.

Naujoji Vyriausybė dvigubą pilietybę įteisinti užsibrėžė per dvejus su puse metų. Apie dvigubos pilietybės įteisinimą kalbėjo ne viena Vyriausybė, tačiau konkrečių žingsnių šiuo klausimu nepadaryta.