Už tai balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 25 politikai, 16 susilaikė.
Pagrindą apkaltai mato tik valdančiosios koalicijos nariai ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė, visi kiti opozicijos atstovai balsavo prieš arba susilaikė.
Apkaltos komisija, remdamasi faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad P. Gražulis 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už socialdemokratą Liną Jonauską.
„Seimo nario P. Gražulio veiksmai – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai ir tokiais veiksmais Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – teigiama dokumente.
Komisija savo išvadą grindžia teismo ekspertų išvada, jog nefiksuota, kad L. Jonauskas pats balsavo, tuo metu P. Gražulis „kaire ranka atliko nenustatytą veiksmą ties savo darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele ir ištiesęs dešinę ranką atliko nenustatytus veiksmus ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele“.
L. Jonauskas teigė neprisimenantis, ar tuo konkrečiu atveju balsavo.
„Manau, kad tai spjūvis demokratijai į veidą, absoliutus rinkėjų ir kolegų negerbimas“, – apie P. Gražulio elgesį sakė specialiosios komisijos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys.
Manau, kad tai spjūvis demokratijai į veidą, absoliutus rinkėjų ir kolegų negerbimas.
Anot jo, kiekvienas balsas Seime yra svarbus ir vertingas, o balsavimas už kolegas iškreipia balsavimo rezultatus, be to, sudaro prielaidą pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą laisvą Seimo nario mandato principą.
„Matyt, parlamentinėje respublikoje didesnio spjūvio demokratijai į veidą negali būti kaip nurodinėjantis Seimui premjeras, kad jis pats pasileistų, kuomet balaganas kilo Vyriausybėje“, – antradienį per Seimo posėdį teigė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.
Jos teigimu, kadangi valdantieji konservatoriai dėl neskaidraus kanceliarinių lėšų naudojimo savivaldoje inicijuoja pirmalaikius Seimo rinkimus, P. Gražulio apkalta netenka prasmės, nes šios procedūros tiesiog nebus spėta užbaigti.
Pats P. Gražulis apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu. Pasak jo, tai daroma, siekiant užgožti „korupcines politines įvairiausias bylas“.
„Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi. Ir jūs įkritote į tokią duobę, kad nežinote, kaip iš jos išlipti. Per savo melą, veidmainystę. Pasileiskite ir eikite jūs geriau rinkti tų čekučių“, – antradienį kalbėjo parlamentaras, turėdamas galvoje, kad keli valdančiosios daugumos ministrai dabar turi įrodinėti, jog dirbdami savivaldoje pagrįstai panaudojo tarybų nariams skiriamas lėšas.
Pritarus komisijos išvadai Seimui bus pateiktas nutarimo projektas kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), ar parlamentaras P. Gražulis, balsuodamas už L. Jonauską, pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.
Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys sulaužė priesaiką ar pažeidė Konstituciją, Seimas balsuotų, ar panaikinti P. Gražulio mandatą. Kad toks sprendimas būtų priimtas, už turi balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.
Balandžio 18 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą nagrinėti perdavė išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
Naujausi komentarai