Vienu iš pakeitimų siūloma įtvirtinti, kad sveikatos priežiūros įstaigos vadovas antrajai kadencijai galėtų būti skiriamas be konkurso, jeigu kiekvienais pirmosios kadencijos metais jo vadovaujama viešoji įstaiga pasiekė privalomus rodiklius.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus pristačiusi parlamentarė Jurgita Šukevičienė teigė, jog jais labiau fokusuojamasi į regionus. Anot Seimo narės, vadovaujant įstaigai bei įgyvendinat pokyčius reikia tęstinumo ir stabilumo.

„Supaprastinti tvarką dėl antros kadencijos būtų logiška, ypač kai pastebima, kad rengiant sveikatos priežiūros įstaigų konkursus nėra daug kandidatų, norinčių, pasiruošusių ar galinčių vadovauti gydymo įstaigoms. Tai ypač aktualu regionų ir rajonų ligoninėms, kur faktiškai trūksta ne tik vadovų, bet ir personalo bei gydytojų“, – kalbėjo ji.

Parlamentarės teigimu, tvarkos supaprastinimas taip pat galėtų labiau motyvuoti jaunus vadovus, užtikrinant didesnį stabilumą.

Šiuo metu sveikatos sistemos vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu. Pasak J. Šukevičienės, siūlomas modelis yra toks pats kaip kultūros ir švietimo įstaigų vadovams.

„Kiekvienų metų pabaigoje vyksta metiniai pokalbiai, po kurių, atsižvelgiant į įvykdytus lūkesčius, sprendžiama, ar siūlyti antrąją kadenciją. Tai visiškai atitiktų švietimo ir kultūros įstaigų vadovų vertinimo bei skyrimo modelį“, – teigė socialdemokratė.

Po pateikimo šias pataisas palaikė 89 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė 25 parlamentarai.

Vis tiek privalo įsivertinti kompetencijas.

Tuo metu Švietimo įstatymo pakeitimais siūloma atsisakyti nuostatų, kad vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai, išskyrus aukštąsias mokyklas, kompetencijų vertinimą atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.

Anot pakeitimus pristačiusios socialdemokratės Ilonos Gelažnikienės, šiuo metu pretendentas, norintis dalyvauti švietimo įstaigos direktoriaus konkurse, turi Nacionalinėje švietimo agentūroje įsivertinti kompetencijas.

„Netgi tokiu atveju, kai vadovas, baigęs dešimties metų kadenciją, pretenduoja dalyvauti konkurse į kitos švietimo įstaigos vadovus, noriu ypač atkreipti dėmesį, kad jis, atidirbęs dešimt metų, vis tiek privalo įsivertinti kompetencijas“, – pristatydama siūlymą sakė ji.

„Žinote, labai norėtųsi atkreipti dėmesį, kad šiandien, kai mes visi kalbame apie biurokratijos mažinimą, apie tai, kad reikia biudžete sutaupyti pinigų, tai yra puiki pozicija arba puikus pavyzdys, kaip mes galime sutaupyti 300 tūkst. lėšų per metus“, – pabrėžė I. Gelažnikienė.

Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos, išskyrus aukštąją mokyklą, vadovu gali būti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį turintis pretendentas, esantis nepriekaištingos reputacijos.

Šias pataisas po pateikimo palaikė 53 parlamentarai, prieš buvo 16, susilaikė 15.