Seime siekiama sudaryti darbo grupę dėl referendumo įteisinti dvigubą pilietybę

Seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė tikisi, kad darbo grupė bus įsteigta kuo greičiau, tačiau, pasak jos, procesą lėtina Lietuvoje galiojanti nepaprastoji padėtis.

„Šiandien (penktadienį – ELTA) prašysime Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos, kad Seimo pirmininkė nedelsiant tą darytų kuo greičiau, gal netgi kitą savaitę. Tai yra Seimo pirmininkės sprendimas, bet mes prašome tą daryti kuo greičiau. Aš tikiu, kad tas bus greitai padaryta“, – Eltai sakė D. Asanavičiūtė.

Seimo narės teigimu, buvo sutarta, kad darbo grupė bus įsteigta priėmus Referendumo įstatymą, tačiau Lietuvoje jo dabar nėra ir tuo pačiu nėra teisinio pagrindo jokiems referendumams bei pasiruošimui jiems. Anot jos, laikas eina ir kiekviena savaitė bei kiekvienas mėnuo yra labai svarbus norint kokybiškai pasiruošti referendumui.

„Dėl nepaprastosios padėties strigo ir Rinkimų kodekso, ir Referendumo įstatymo svarstymas Seime, nes konstitucija negali būti keičiama (nepaprastosios padėties metu – ELTA), o Rinkimų kodekse dėl merų rinkimų turi būti keičiama konstitucija, todėl numatoma, kad šie klausimai gali šiek tiek užsivilkinti ir atsidėti vėlesniam laikotarpiui, ko gero, galbūt pavasario pabaigai ar vasaros pradžiai. Aš inicijuosiu prašymą, kad nelaukiant referendumo įstatymo, darbo grupė jau būtų suformuota ir prasidėtų diskusijos dėl referendumo formuluotės ir veiksmų plano“, – tikino parlamentarė.

Konservatorė pabrėžė, kad Vyriausybės programoje numatyta, jog referendumas dėl dvigubos pilietybės turėtų vykti 2024-aisiais, kartu su Prezidento rinkimais, tačiau, pasak jos, dveji metai iki referendumo gali praeiti labai greitai, o praėjusio referendumo patirtis parodė, kad trumpas pasirengimas neduoda tinkamo rezultato.

„Mes, kaip Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, jau gegužės mėnesį prašėme, kad tokia darbo grupė būtų įkurta kartu įtraukiant ir diasporos atstovus, bet nesant įstatymo, buvo atidėtas ir šis klausimas. Dabar jau negalime delsti ir primygtinai prašome Seimo pirmininkės ir valdybos, kad šis klausimas būtų prioriteto tvarka sprendžiamas kuo greičiau“, – tvirtino D. Asanavičiūtė.

M. Ambrazo / ELTOS nuotr.

Priežastys, lėmusios praėjusio referendumo nesėkmę – trumpas komunikacijos laikotarpis ir antras referendumas tuo pačiu metu

Referendumo įstatyme esu pasiūliusi pakeitimą, kad galėtų Seimas skelbti 18 mėnesių iki referendumo. Greičiausiai bus rastas kompromisas 12 mėnesių, tai yra metai.

Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė aiškino, kad viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių nesėkmę 2019 m. referendume dėl dvigubos pilietybės, buvo trumpas komunikacijos laikotarpis. Pasak jos, pinigai komunikacinei kompanijai buvo skirti likus porai mėnesių iki referendumo, ir tai nėra pakankamas laikotarpis.

„Diasporos lietuviai ir pati asmeniškai, būdama Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininke, darėme be galo daug, komunikacija buvo didžiulė tarp lietuvių užsienyje, bet matome, kad vis dėlto lemiamas balsas yra Lietuvoje ir tos komunikacijos Lietuvoje trūko labai stipriai“, – sakė D. Asanavičiūtė.

Kita referendumo nesėkmės priežastimi parlamentarė įvardijo tuo metu buvusį antrąjį referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Anot jos, dviejų referendumų buvimas vienu metu žmonėms sukėlė per didelę sumaištį.

„Tai kelios nesėkmės priežastys, per trumpas komunikacijos laikotarpis nesant aiškaus veiksmų plano, neatlikta analizė, nevisai tinkama konstitucijos pakeitimo formuluotė per neigiamybes, buvo labai daug „netenka", „negali" ir t.t. Tai žmones labai stipriai suklaidino ir tas rezultatas dėl visų šių veiksnių buvo, deja, neigiamas“, – argumentavo konservatorė.

Siūlo skelbti referendumą likus 18 mėnesių iki jo

Parlamentarė tikina, kad dabartinis laikotarpis referendumo skelbimui, likus 8 mėnesiui iki jo, yra per trumpas. D. Asanavičiūtė siūlo skelbti referendumą likus 18-ai mėnesių.

„Referendumo įstatyme esu pasiūliusi pakeitimą, kad galėtų Seimas skelbti 18 mėnesių iki referendumo. Greičiausiai bus rastas kompromisas 12 mėnesių, tai yra metai. Vadinasi, metus laiko turime formuluotei, pasiruošimui, biudžeto skaičiavimui ir skelbimui bei startavimui“, – aiškino Seimo narė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Erika

Erika  portretas
Tikrai neisiu tada kada jiems patogus tas referendumas. Kada įteisins referendumo įstatymą tada ir bus kita kalba

Šis

Šis portretas
referendumas turėtų būti arba po referendumo dėl Partnerystės įstatymo, arba kartu su juo....
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių