- Milena Andrukaitytė, BNS; Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime surinkti 44 parašai pradėti apkaltos procesą parlamentarei Irinai Rozovai.
Apkaltos iniciatoriai teigia, kad nuslėpusi savo ryšius su rusų diplomatais I. Rozova „galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
„Yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad I. Rozova galimai nebuvo atvira ir sąžininga, sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“, – BNS sakė vienas apkaltos iniciatorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Pasirašė ir R. Karbauskis
Teikimą pradėti apkaltos procesą pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas ir kiti komiteto nariai, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė, konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis, liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kiti Seimo nariai, daugiausiai iš mažumos frakcijų.
Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių grupė. Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją, kuri teikia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.
Jei Seimas balsuodamas dėl komisijos išvados nusprendžia, kad toks pagrindas yra, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad I. Rozova galimai nebuvo atvira ir sąžininga, sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais.
Teikime pradėti apkaltą Seimo nariai teigia, kad „yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“.
Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Patikrinimą atlikęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui rekomendavo leidimo nesuteikti.
I. Rozova sako, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Apkaltos teikime nurodoma, kad parlamentarė „siekė suklaidinti VSD pareigūnus ir elgdamasi nesąžiningai siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijusi dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui“.
Apkaltos iniciatoriai pažymi, kad „toks Seimo narės elgesys leidžia daryti prielaidą, kad I. Rozova savo veiksmais galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Teikime sakoma, kad I. Rozova nuslėpė reikšmingą informaciją apie savo neformalius asmeninius ryšius su rusų diplomatais, „nors pati galimai teikė asmeninio pobūdžio prašymus“.
Seime jau atliekamas tyrimas dėl I. Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimą atlieka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas specialiosios komisijos teisėmis.
Tyrimas dėl I. Rozovos inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Seimas komitetui taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.
I. Rozova: negaliu suprasti to skubėjimo
I. Rozova sako nesuprantanti apkaltos iniciatyvos skubos, kol tyrimo dėl jos ryšių su rusų diplomatais neištyrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
„Aš negaliu suprasti to skubėjimo dėl apkaltos, čia Šakalienės iniciatyva, gal ji nori gauti ordiną prieš rinkimus, aš nežinau“, – BNS sakė I. Rozova.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė buvo viena iš NSGK atstovų, iškėlusių apkaltos iniciatyvą. Seimo komitetas šiuo metu atlieka tyrimą dėl I. Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir turi iki balandžio 30 dienos pateikti išvadą.
„Puikiai žinot, kad iki balandžio 30 dienos turi būti atliktas tyrimas, dar du mėnesiai yra, bet jiems (NSGK nariams – BNS) arba jai (S. Šakalienei – BNS) atrodo, kad vieno pokalbio su manimi jau užtenka, kad galima pareikšti apkaltą“, – teigė parlamentarė.
Daugiau iniciatyvos parlamentarė sakė nekomentuosianti, nes nėra susipažinusi su apkaltos teikimo tekstu: „Man džiugu, kad opozicija taip aktyviai dirba, iš vienos pusės, iš kitos pusės, vis dėl to labai sunku komentuoti, kadangi apkaltos teksto aš nemačiau“.
D. Gaižauskas: opozicija pagavo save į spąstus
D. Gaižauskas, vertindamas parlamentarei I. Rozovai inicijuojamą apkaltą, sako, kad opozicija pagavo save į spąstus.
„Negaliu patikėti dar, kad opozicija, gaudydama ponią I. Rozovą, pati pagavo save į spąstus.(...) Viena iš NSGK tiriamų aplinkybių yra tai, kodėl tam tikri Seimo nariai, turėję tam tikros informacijos, nesiėmė tam tikrų veiksmų? I. Rozova yra šalia, tai visiškai kitas dalykas, tai yra, kad galimai sulaužė priesaiką, nes gauta duomenų, kad nuslėpė galimai tam tikras aplinkybes. Man atrodo, kad L. Kasčiūnas ir kiti Seimo nariai save pagavo į spąstus, nes per tyrimą, kurį atliekame, aiškinamės, kodėl jie nedarė to prieš 1, 5 metus? Apkaltos tekste jie naudoja tą patį raštą, kurį prieš 1,5 metų turėjo. Tai kas čia? Tai ne manipuliavimas?“ – Eltai sakė Seimo NSGK pirmininkas D. Gaižauskas.
Jis neatmeta, kad apkaltos iniciatyva gali būti susijusi ir su tuo, kad tyrimą atliekančiame NSGK artėja Seimo narių Lauryno Kasčiūno, Gabrieliaus Landsbergio, Virgilijaus Aleknos, Vytauto Bako apklausos.
„Taip, mes pasirašėme po apkaltos iniciatyva, bet mes sakome, kad tai turėjo būti prieš 1,5 metų. Mes ir tiriame, kodėl jūs neveikėte? (...) Kodėl tik dabar inicijuojate apkaltą, gal praregėjote?“ – stebisi D. Gaižauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė21
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus1
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti6
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją10
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo3
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...