Komisija taip pat nutarė sudaryti laikinąją tyrimo grupę, kuri ištirtų J. Džiugelio sąsajas su lošimų bendrovėmis ar jų atstovais, galimą jų interesų atstovavimą ir įtaką parlamentarui bei galimą prekybą poveikiu. Už tai balsavo septyni Seimo nariai, o du konservatoriai susilaikė.

Kreiptis į prokuratūrą pasiūlė Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė, „valstietė“ Asta Kubilienė ir konservatorius Bronislovas Matelis.

„Vargu, ar galime pasidaryti tuos tyrimus, kuriuos gali padaryti teisėsauga“, – teigė A. Širinskienė. 

„Patiems veltis ir narplioti nesiūlyčiau“, – pridūrė B. Matelis. 

Komisijos nariai mano, kad J. Džiugelis ir nuo 2021 metų jam veiklos ataskaitas rengęs dabartinis lošimų verslo lobistas M. Ardišauskas galėjo slėpti darbo santykius.

J. Džiugelis komisijai raštu nurodė, kad paslaugų sutartis su M. Ardišausku nebuvo pasirašyta – jos pirktos pagal poreikį. J. Džiugelis tai patvirtino ir komisijos posėdyje trečiadienį. 

BNS turimos visos 2023 metų sąskaitos rodo, kad J. Džiugelis M. Ardišauskui mokėjo po 100 eurų už valandą, o už 10 val. darbą – po 1 tūkst. eurų kas mėnesį. Ši suma mokėta už Seimo nario veiklos ataskaitos rengimą. 

Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis sako, kad tai galėtų būti vertinama kaip darbo santykiai.

Ar tai nebuvo mokesčių slėpimas?

„Ar tai nebuvo mokesčių slėpimas?“ – sakė parlamentaras.

„Buvo mėnesių, kai ir du kartus mokėta“, – komisijos posėdyje sakė kita jos narė iš opozicijos A. Širinskienė.

Liberalas Eugenijus Gentvilas taip pat mano, kad sąskaitos buvo reguliarios, o darbo santykiai nefiksuoti.

„Mano klausimai sukasi apie galimai fiktyviai atliktus darbus ir fiktyvias sąskaitas bei realius, deja, mokėjimus“, – tvirtino parlamentaras.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė taip pat įžvelgiantis fiktyvius J. Džiugelio ir M. Ardišausko darbo santykius.

„Buvo požymiai tokie – periodiniai mokėjimai, civilinės sutarties nebuvo, nors mes, pirkdami nuolatines paslaugas, jas visada sudarome. J. Džiugelis neteisus, kad negali sudarinėti sutarčių. Jis šiek tiek gudrauja“, – tvirtino J. Sabatauskas.

A. Širinskienės paklaustas, kaip suskaičiavo, kad kiekvieną mėnesį M. Ardišauskas dirbo po 10 val., J. Džiugelis neigė, kad tai buvo valandinis darbas. 

„Neigiu, kad 10 valandų kažkas dirbo“, – teigė jis. Pasak jo, valandinis įkainis nebuvo aptartas, o tik lėšos, kurias jis galėjo skirti.

„Už sąskaitų faktūrų išrašymą atsakingas paslaugų teikėjas, o Seimo narys nėra buhalteris. Finansų skyrius Seime sukurtas tam, kad prižiūrėtų visus dalykus“, – tvirtino  J. Džiugelis. 

E. Gentvilas paprašė J. Džiugelio pateikti konkrečias ataskaitas ir darbus, už ką buvo mokėta. 

J. Džiugelis tvirtino, kad jo veiklos ataskaita buvo parengta viena, o dabar Seime maketuojama antra. Jis taip pat teigė, kad pranešimus spaudai, susijusius su lošimų rinka, rašė „su patarėjų komanda su Mindaugo (Ardišausko – BNS) konsultavimu“. 

Seimo narys taip pat tikino, kad M. Ardišausko paslaugos buvo platesnės – ne tik ataskaitų rašymas, bet ir spaudos pranešimų, įrašų feisbuke rengimas. Anot jo, M. Ardišauskas ir jo, ir lošimų verslo tuo pačiu metu nekonsultavo.

„Nekonsultavo, mano žiniomis, taip pat iš viešosios erdvės, lošimų organizatorių tuo metu, kai pradėjau domėtis azartinių lošimų tema (...). Kada pradėjau domėtis azartinių lošimų rinka, buvau patikintas, kad M. Ardišauskas nedirba su lošimų bendrovėmis“, – pridūrė jis. 

Pasak parlamentaro, M. Ardišauskas įtakos jo politinei darbotvarkei neturėjo.

„Mano patarėjas neturėjo įtakos mano politinei darbotvarkei, įtaką turėjo STT pažymos, iš atsakingų institucijų susirinkta informacija, taip pat nusikalstamas neveiklumas šioje srityje“, – teigė jis.  

J. Džiugelio teigimu, lošimų tema jis pradėjo domėtis po kelių mėnesių tapęs komiteto pirmininku. 

„Kovo 9 dieną (2023 metų – BNS) kreipiausi dėl informacijos pateikimo į institucijas“, – aiškino  parlamentaras.

Seimo etikos komisija pradėjo tyrimą dėl J. Džiugelio išlaidų ataskaitų rengimui.