„Yra du pasiūlymai – Seimo pirmininkės ir socialdemokratų“, – po pasitarimo pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen žurnalistams sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.

Anot jo, socialdemokratai siekia išsaugoti dabartinį savivaldos modelį – tiesiogiai renkamas meras yra ir tarybos pirmininkas.

„Buvau susitikęs su socialdemokratų merais, kurie šiandien dirba, kalbėjau ir su Lietuvos savivaldybių asociacijos direktore, ir jos pirmininku, jie patikino, kad dauguma merų pasisako, jog reikėtų įtvirtinti šiandien egzistuojantį modelį, tik viską įdedant į Konstituciją ir sutvarkant įstatymą, o ne kurti kokias nors naujas galias, duoti papildomų galių, stumdyti iš politiko į ūkvedį“, – sakė A. Sysas.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat tvirtino, kad jų partija labiau norėtų išsaugoti status quo.

„Matydami du variantus frakcijoje turėsime platesnę diskusiją“, – teigė ji.

„Darbiečių“ seniūnas Vigilijus Jukna tvirtino abiejuose variantuose matąs ir pliusų, ir minusų.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen su didžiausia valdančiąja konservatorių frakcija siūlo, kad tiesiogiai būtų renkama „vykdomosios valdžios institucija – savivaldybių merai“.

„Mes norime stipraus mero, kuris būtų renkamas tiesiogiai tokiu pačiu būdu kaip ir šiandien. Manome, kad reikia ganėtinai aiškiai atriboti, kad meras yra vykdomosios valdžios vadovas, o į vykdomąją valdžią tas institucijų paketas gali įeiti labai įvairus – nuo administracijos, vicemerų, patarėjų korpuso, bet turi būti atskyrimas su taryba“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas.

Mes norime stipraus mero, kuris būtų renkamas tiesiogiai tokiu pačiu būdu kaip ir šiandien.

Ir jis, ir Seimo vadovė teigė, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, išsaugoti dabartines mero galias neįmanoma.

„Kaip mes skaitome Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir Konstituciją, suprantame, kad jeigu meras turi bent vieną vykdomosios valdžios galią, jis negali būti tarybos narys. Mes norime, kad meras būtų stiprus, turėtų vykdomosios valdžios galias, galėtų skirti atskirus pareigūnus, paskirti biudžetus ir kitus dalykus, dėl to nematome galimybės, kad meras galėtų būti tarybos pirmininku“, – teigė A. Vyšniauskas.

Kol kas nė viename projekte nesiūloma nustatyti merų kadencijų skaičiaus – Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad tai bus būtina padaryti suteikus merui vykdomosios valdžios galių.

Pasak politikų, kadencijų skaičių galima numatyti ir įstatyme.

Seimo frakcijų seniūnai sutarė per savaitę apsvarstyti abu Konstitucijos keitimo variantus ir pasirinkti, kurį palaikytų.

„Mano supratimu, labai svarbu, kad jei dauguma frakcijų sutars dėl formuluotės, tikrai kviesiu ir kitas frakcijas, kurios turi abejonių, prisidėti prie bendro sprendimo. Rizika yra tokia, kad nerasime sprendimo, ir 2023 metais turėsime grįžti prie senos tvarkos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Mišrios Seimo narių grupės vadovas Jonas Pinskus taip pat nuogąstavo, kad besiginčydami dėl detalių parlamentarai gali sužlugdyti tiesioginius merų rinkimus.

Seimo pirmininkė sakė, jog tikisi iki birželio turėti parengtą Konstitucijos pataisą, o galutinai ją priimti kitų metų pradžioje.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.