„Kvietėme buvusį STT pareigūną, bet jis negavo pranešimo. Manau, kad kažkoks nesusipratimas įvyko. Kviesime į kitą posėdį“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.
„Negaliu pasakyti. Tiesiog buvo išsiųstas kvietimas atvykti. Šiandien gavome informaciją apie tai, kad žmogus pakvietimo negavo. Pasiaiškinsiu su patarėjais, kas čia įvyko“, – nurodė jis.
Visgi, V. Bakas nenorėjo detalizuoti, apie kokį pareigūną eina kalba.
„Jis šiuo metu nedirba STT. Bet konkrečiai (kas jis yra – ELTA), nenorėčiau kalbėti“, – tenurodė jis.
Manau, kad kažkoks nesusipratimas įvyko.
Pirmadienį VSD pranešėjo komisija išklausė ir buvusios Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės atsakymus. Ji parlamentarams pasakojo apie tai, kokių veiksmų ėmėsi komisija, vertindama 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos finansavimo teisėtumą. L. Matjošaitytės teigimu, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
STT informavo Seimo komisiją, kad negali pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagos
STT informavo VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją tiriančią Seimo laikinąją komisiją, kad negali pateikti pagal pranešėjo duomenis pradėto kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagos, o dalis jos yra sunaikinta.
Praėjusią savaitę STT vadovo Lino Pernavo komisijai adresuotame rašte, kurį matė BNS, taip pat nurodoma, kad STT vertina, ar gali išslaptinti dalį turimos medžiagos pagal politikų prašymą, taip pat atsako, kad negali jiems pateikti konkrečių atsakymų, kas buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas.
Į komisijos prašymą pateikti kriminalinės žvalgybos metu surinktą medžiagą STT atsakė, kad kriminalinės žvalgybos nevykdančioms institucijomis gali būti teikiama tik apibendrinta kriminalinės žvalgybos medžiagos pagrindu parengta informacija, o ne patys tyrimo duomenys.
STT taip pat nurodo, kad pažymoje, kuri buvo siunčiama Generalinei prokuratūrai, ir informacijos naikinimo dokumentuose bei visoje kitoje likusioje bylos medžiagoje yra informacija apie tyrimo objektus, taikytus informacijos rinkimo būdus, priemones, taktiką, slaptuosius dalyvius, todėl konkrečių dokumentų pateikti komisijai negali.
Pagal pranešėjo informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką jam kandidatuojant į šalies vadovus STT buvo pradėjusi devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą, tai yra patvirtinę komisijai liudiję buvę Generalinės prokuratūros vadovai.
Tiek prokurorai, tiek buvęs STT vadovas komisijai taip pat liudijo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Pranešėjas laikosi pozicijos, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas turėjo virsti ikiteisminiu tyrimu.
Atsakyme Seimo komisijai STT taip pat informuoja, kad dalis kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos yra sunaikinta, nes tai nurodo įstatymas.
Pasak rašto, per pirmąjį naikinimą buvo sunaikinta visa apie kriminalinės žvalgybos objektą surinkta informacija. Per antrąjį naikinimą sunaikinta apie privatų asmenų gyvenimą surinkta informacija.
Seimo komisija anksčiau uždarame posėdyje išklausiusi Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą L. Pernavą paprašė išslaptinti jo pateiktą medžiagą.
Seimo laikinoji komisija aiškinasi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, kitus klausimus.
Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, STT vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas T. Gailius.
T. Gailius liudydamas komisijai patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.
Taip pat T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.
Po T. Gailiaus liudijimo VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.
G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo, taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.
Naujausi komentarai