Seimo komitetas: reikalauti atsiprašymo iš pašalintųjų per apkaltą neįmanoma

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nusprendė, kad teisiškai neįmanoma reikalauti atsiprašymo iš priesaiką sulaužiusių asmenų, kurie praėjus draudžiamam laikotarpiui vėl siektų kandidatuoti.

Tokį pasiūlymą įstatymo projektui, kuris nustato kandidatavimo po apkaltos galimybes, įregistravo konservatorius Jurgis Razma. Konservatorius siūlė įrašyti būtiną sąlygą, kad kandidatas turėtų būti "Seimo nustatyta tvarka yra viešai atsiprašęs už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą".       

Šis projektas sudarytų galimybę prezidento ar Seimo rinkimuose kandidatuoti partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui. Seime ketvirtadienį planuojamas įstatymo priėmimas.

"Buvo įvertinta, kad lyg ir gražu būtų, bet tai ne teisinė norma, tai etinė norma, kurios forma buvo pateikta kaip imperatyvi, tai yra privaloma. Todėl, jeigu tas atsiprašymas bus nenuoširdus, o tik todėl, kad to reikalauja įstatymai, jis tiesiog bus perskaitytas", - po komiteto posėdžio apie J.Razmos siūlymą atsiprašyti antradienį žurnalistams sakė jo pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Komitetas apsvarstė Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą, kuris numato, kad į prezidentus ir Seimo narius negalima kandidatuoti aštuonerius metus nuo pašalinimo per apkaltą. Pritarta Seimo Teisės departamento pastaboms ir nustatyta, kad draudžiamasis laikotarpis turėtų būtų pasibaigęs iki pareiškinių dokumentų įteikimo dienos, skiriamų pareigų atveju - iki kandidatūros teikimo dienos.

Pasak J.Sabatausko, siekiant suderinti teisės aktus kartu reikės keisti ir Seimo rinkimų bei Prezidento rinkimų įstatymus, projektą dėl pastarojo planuojama registruoti jau ketvirtadieniui. Neeilinės sesijos metu į darbotvarkę įtraukiami tik iniciatorių projektai, tad norint teikti tokį projektą reikės surinkti visų dėl sesijos pasirašiusių parlamentarų parašus.

"Bent Prezidento rinkimų tikrai reikėtų priiminėti nedelsiant, kadangi ne už kalnų prezidento rinkimai, po trijų mėnesių. Seimo rinkimų įstatymas gali palaukti pavasario sesijos. (Dėl Prezidento rinkimų įstatymo - BNS) reikės surinkti parašus", - sakė TTK vadovas.

Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, kuri leistų kandidatuoti po apkaltos, priėmimo. Pagrindinį įstatymą norima papildyti nuostata, kad "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".

Taip pat bus balsuojama dėl minėto konstitucinio įstatymo. Jis numato, kad į prezidentus ir Seimo narius negalima kandidatuoti aštuonerius metus nuo pašalinimo per apkaltą.

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.