„Taip pat šios valstybės verslo subjektai neturi teisės vykdyti veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios valstybės piliečiai, kuriems nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nėra suteiktas pabėgėlio statusas, neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje įsisteigusių juridinių asmenų dalyviai, t.y. akcininkai, nariai, komanditiniai nariai, tikrieji nariai“, – trečiadienį NSGK posėdžio metu savo idėją pristatė R. Lopata.

Jis pridėjo, kad visi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme straipsnyje „Teroristinės valstybės“ įvardinti santykiai su valstybe, kuri buvo pripažinta teroristine ar remiančia terorizmą, privalo būti nutraukti per tris mėnesius po valstybės paskelbimo teroristine ar remiančia terorizmą, apie tai raštu informuojant Valstybės saugumo departamentą (VSD).

R. Lopata taip pat pasiūlė apibrėžti, kas yra rizikos valstybės ir išdėstyti apibrėžimą, kurio esminiai pokyčiai numatomi 3–iajame punkte, taip:

1) Rizikos valstybės, tai valstybės, kurias Valstybės saugumo departamentas yra įvardinęs, kaip valstybes, kur veikla kelia tam tikrą grėsmės lygį Lietuvos Respublikai, ar valstybės, kuriose tarptautiniu mastu laikoma, kad jose nėra laikomasi žmogaus teisių.

2) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pateikia Seimui motyvuotą pasiūlymą valstybę įtraukti į rizikos valstybių sąrašą.

3) Verslo subjektai, vykdydami veiklą su valstybėmis, kurios yra rizikos valstybių sąraše, ar jų piliečiais, nebus remiami ir ginami Lietuvos Respublikoje.

FNTT: matome tik „ledkalnio viršūnę“ tiesioginių investicijų iš Rusijos ir Baltarusijos

Posėdyje taip pat dalyvavęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas aiškino, kad piniginiai srautai iš Rusijos ir Baltarusijos dažniausiai eina netiesiogiai. Anot jo, dažniausiai naudojamos sudėtingos verslo struktūros, kaip neinvestuoti Europos Sąjungos (ES) šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, tiesiogiai.

„Jeigu žiūrėtume, kas yra galutiniai naudos gavėjai, tai mes turbūt pamatytume Rusijos ar Baltarusijos piliečius, tačiau dažniausiai, kas būna matoma arba parodoma, tai būna kur nors ES, ofšorinėse šalyse registruotos bendrovės ir gan dažnai tai yra Rusijos piliečiai, jie turi antrąsias, trečiąsias pilietybes. Tiesioginių investicijų iš Rusijos ir Baltarusijos matome tik ledkalnio viršūnę, kadangi tai, kas yra po vandeniu, yra nematoma ir žymiai sudėtingiau užmaskuota“, – tvirtino M. Petrauskas.

Dažniausiai, kas būna matoma arba parodoma, tai būna kur nors ES, ofšorinėse šalyse registruotos bendrovės ir gan dažnai tai yra Rusijos piliečiai, jie turi antrąsias, trečiąsias pilietybes.

Jis pridūrė, kad tas pats yra matoma ir dėl sankcijų. Pasak M. Petrausko, pažiūrėjus į sankcionuotų asmenų sąrašą, matomi tik du asmenys iš tūkstančio, turintys turto Lietuvoje, bet reali situacija skiriasi.

„Iš tūkstančio asmenų, kurie yra sankcionuoti, Lietuvoje turto turi tik du iš jų, realiai yra trys butai, kurie yra tų asmenų vardu registruoti. Visos kitos bendrovės, kurių yra 15 ir kurios yra mūsų sąrašuose, yra per netiesioginį sankcijų taikymą, tai jie turi arba daugiau negu 50 proc. akcijų, arba per valdymą turi įtaką valdyti tą bendrovę“, – aiškino FNTT direktoriaus pavaduotojas.

ELTA primena, kad idėją įstatymu uždrausti verslo ryšius su teroristine valstybe paskelbta Rusija, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys R. Lopata pasiūlė liepos viduryje.

Siūlymo autorius R. Lopata atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol dar neturi teisinio mechanizmo, apibrėžiančio ūkio subjektų, fizinių, privačių asmenų santykius su, pavyzdžiui, teroristinėmis organizacijomis ir t.t. Todėl politikas akcentuoja, kad jo siūlymu bandoma įnešti aiškumo.

Siūlymo iniciatorius atkreipia dėmesį, kad Seimui pritarus įstatymui verslui būtų duodamas trijų mėnesių laikotarpis nutraukti bet kokius ryšius su Rusija.

Opozicija tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Opozicijai priklausantys parlamentarai mano, kad verslo ryšių su Rusija nereikėtų reguliuoti, nes tai turėtų būti pačių verslininkų reputacijos atsakomybė.